Liežuvėliniai priebalsiai
Liežuvėliniai priebalsiai, arba uvuliariniai priebalsiai (lot. uvula 'liežuvėlis') – priebalsiai, užpakaline liežuvio dalimi tariami priešais liežuvėlį arba greta jo, t. y. giliau burnoje negu gomuriniai priebalsiai. Liežuvėliniai priebalsiai gali būti sprogstamieji, pučiamieji, nosiniai, virpamieji arba aproksimantai, nors liežuvėliniams aproksimantams TFA nenaudoja atskiro ženklo, jiems taiko skardžiųjų pučiamųjų simbolį. Suprantama, liežuvėlinės afrikatos irgi galimos, tačiau jos sutinkamos retai: jos vartojamos kai kuriose vokiečių aukštaičių tarmėse ir keliose afrikiečių bei indėnų kalbose. (Kaip liežuvėlinių sprogstamųjų priebalsių realizacija, ejektyvinės liežuvėlinės afrikatos vartojamos liluetų, kazachų kalbose arba, kaip ejektyvinio liežuvėlinio pučiamojo priebalsio alofonas, gruzinų kalboje.) Liežuvėliniai priebalsiai šiaip nesuderinami su liežuvio šaknies pastūmimu į priekį[1] ir jie dažnai sukelia gretimų balsių atitraukimą.
TFA sąrašas
redaguotiĮ TFA įtraukti šie liežuvėliniai priebalsiai:
| TFA | Aprašas | Pavyzdys | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Kalba | Aprašas | TFA | Reikšmė | ||
| ɴ̥ | duslusis liežuvėlinis nosinis | lamų | |||
| ɴ | skardusis liežuvėlinis nosinis | bajų (Luobendžuo tarmė)[2] | 我/nò | [ɴɔ˦˨] | aš |
| q | duslusis liežuvėlinis sprogstamasis | arabų | قصّةٌ qiṣṣatun | [qisˤˈsˤɑtun] | istorija |
| ɢ | skardusis liežuvėlinis sprogstamasis | inuktitutų | utirama | [ʔutiɢama] | nes grįžtu |
| q͡χ | duslusis liežuvėlinis pučiamasis | kabardinų | кхъэ | [q͡χa]} | kapas |
| ɢ͡ʁ | skardžioji liežuvėlinė afrikata | ekarių[3] | gaati | [ɢ͡ʁaːti] | dešimt |
| χ | duslusis liežuvėlinis pučiamasis | ispanų kalba Ispanijoje | enjuto | [ẽ̞ɴˈχut̪o̞] | liesas |
| ʁ | skardusis liežuvėlinis pučiamasis | prancūzų | rester | [ʁɛste] | likti |
| ʁ̞ | skardusis liežuvėlinis aproksimantas | danų | rød | [ʁ̞œ̠ð̠] | raudonas |
| ʟ̠ | skardusis liežuvėlinis šoninis aproksimantas | anglų (kai kurie JAV anglų kalbos vartotojai[4]) | wool | [wʊʟ̠] | vilna |
| ɢ̆ | skardusis liežuvėlinis vienadūžis | hijų[5] | [βɔ̞ʀ̆] | kinrožė | |
| ʀ̥ | duslusis liežuvėlinis virpamasis | prancūzų (Belgijos prancūzų)[6] |
triste | [t̪ʀ̥is̪t̪œ] | liūdnas |
| ʀ | skardusis liežuvėlinis virpamasis | prancūzų (XX a. Paryžiaus akcentas) |
Paris | [paˈʀi] | Paryžius |
| ʀ̆ | skardusis liežuvėlinis vienadūžis | jidiš | בריק | [bʀ̆ɪk] | tiltas |
| qʼ | liežuvėlinis ejektyvinis sprogstamasis | kečujų | q'allu | [ˈqʼaʎu] | skyrius, gabalas, padažas |
| q͡χʼ | liežuvėlinė ejektyvinė afrikata | gruzinų | q'opa | [q͡χʼɔpʰɑ] | buvimas/gyvavimas |
| χʼ | liežuvėlinis ejektyvinis pučiamasis | tlingitų[7] | x̱'aan | [χʼàːn] | ugnis |
| ʛ | skardusis liežuvėlinis implozinis | konsų[8] | pogoota | [poʛoːta] | apatinis žandikaulis |
| ʛ̥ (ʠ) | duslusis liežuvėlinis implozinis | mamų[9] | q'ootj}} | [ʛ̥oːtʰχ] | tešla |
Išnašos
redaguoti- ↑ Vaux, Bert (1999). „A Note on Pharyngeal Features“. Harvard Working Papers in Linguistics.
- ↑ Allen, Bryan (August 2007). „Bai Dialect Survey“. SIL Electronic Survey Report 2007-012.
- ↑ Staroverov, Peter; Tebay, Soren (2019). „Posterior Affricate in Mee and Consonant-Vowel Place Interactions“. Proceedings of the 2018 Annual Meeting on Phonology. LSA.
- ↑ Cruttenden (2014), p. 221.
- ↑ François (2005), p. 44.
- ↑ Demolin (2001), pp. 65, 67–68, 70–71.
- ↑ „Phoible 2.0 -“.
- ↑ Orkaydo (2013).
- ↑ England, Nora C. (1983). A grammar of Mam, a Mayan language. Austin: University of Texas Press. ISBN 0292729278. OCLC 748935484.
Literatūra
redaguoti- Cruttenden, Alan (2014), Gimson's Pronunciation of English (8th ed.), Routledge, ISBN 978-1-4441-8309-2
- Demolin, Didier (2001), "Some phonetic and phonological observations concerning /ʀ/ in Belgian French", in van de Velde, Hans, 'r-atics, Rapport d'Activités de l'Institut des Langues Vivantes et de Phonétique, Brussels: Etudes & Travaux, p. 61–73, ISSN 0777-3692
- François, Alexandre (2005), Unraveling the history of the vowels of seventeen northern Vanuatu languages, 44, p. 443–504, doi:
- Orkaydo, Ongaye (2013), A Grammar of Konso, Landelijke Onderzoekschool Taalwetenschap, ISBN 978-94-6093-109-3