Lepontijai (lot. Lepontii) – senovinė tauta, kurios žemės buvo Alpėse, Retijoje (dabartinė Šveicarija ir Italija), kai Retiją užkariavo Roma.

Lepontijai buvo aprašomi kaip keltų, ligūrų, retų ar germanų gentis. Tačiau daugiausia įrodymų, įskaitant paskutinius archeologinius kasinėjimus, ir lepontijų ryšys su Šiaurės Italijos Golasekos kultūra (Golasecca culture) rodo juos buvus keltų kilmės. Lepontijai galėjo atsirasti susiliejant retams (kurie kilme siejosi su etruskais)[1] ir keltams.

Pagrindinis lepontijų miestas buvo Oscela (Oscela, dabar Italijos miestas Domodossola), jų teritorija apėmė pietinius San Gotardo ir Simplono perėjų šlaitus (dabar tai Osolos ir Tičino žemės).

Lepontijų žemės užėmė pietvakarinį Retijos kampą. Apie 600–500 m. pr. m. e. lepontijai savo antkapiuose ėmė daryti įrašus savo rašmenimis, kurie buvo kilę iš etruskų abėcėlės. Retijoje buvo naudojamos kelios etruskų kilmės abėcėlės. Tuo metu piečiau lepontijų žemių 600–500 m. pr. m. e. buvo etruskų žemės, kuriose vėliau atsirado insubrų sostinė Mediolanas (Mediolanum, dabartinis Milanas).

Nuorodos

redaguoti
  • Rhaetia: Map 1
  • Tibiletti Bruno, M. G. (1978). „Ligure, leponzio e gallico“. In Popoli e civiltà dell’Italia antica vi, Lingue e dialetti, ed. A. L. Prosdocimi, 129–208. Rome: Biblioteca di Storia Patria.
  • Tibiletti Bruno, M. G. (1981). „Le iscrizioni celtiche d’Italia“. In I Celti d’Italia, ed. E. Campanile, 157–207. Pisa: Giardini.
  • Whatmough, J. (1933). The Prae-Italic Dialects of Italy, vol. 2, The Raetic, Lepontic, Gallic, East-Italic, Messapic and Sicel Inscriptions. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press.
  • AA.VV. and Prosdocimi, A.L. (1991). I Celti, pag.50-60, Lingua e scrittura dei primi Celti. Bompiani.
  • AA.VV. and De Marinis, R.C. (1991). I Celti, capìtol I Celti Golasecchiani. Bompiani.