Leonas Gorskis (1760)
Leonas Gorskis (lenk. Leon Gorski, apie 1760 m. – 1807 m. balandžio 4 d. Vilniuje, Lietuvos Vilniaus gubernija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos didikas, Lietuvos taurininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius.
| Leonas Gorskis (1760) | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gorskiai | |
| |
| Herbas „Nałęcz“ | |
| Gimė | apie 1760 m. |
| Mirė | 1807 m. balandžio 4 d. (~47 metai) Vilnius |
| Tėvas | Mykolas Jonas Gorskis |
| Motina | Marijona Regina Vainaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | I santuoka: Liudmila Boufal II santuoka: Marija Šumkovskaitė |
| Vaikai | Iš I santuokos: Leopoldas Gorskis, Olimpija Gorskaitė |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Giminė redaguoti
Kilęs iš Lenkijos karalystės didikų Gorskių giminės. Tėvas Mykolas Jonas Gorskis (lenk. Michał Jan Gorski, apie 1717 m. – 1776 m.), motina – Marijona Regina Vainaitė (lenk. Marianna Regina Wojna, apie 1720 m. – apie 1770 m.). Seserys – Liudvika Teodora Broel-Platerienė, Kotryna Gorskaitė, Ona Goštautienė ir Teodora Boufal-Daraškevičienė. Broliai ir seserys iš tėvo I santuokos: Fortūnatas Gorskis (lenk. Fortunat Gorski, apie 1745 m. – apie 1810 m.), Adomas Gorskis (lenk. Adam Gorski, apie 1745 m. – ?), Stanislovas Augustas Gorskis (lenk. Stanisław August Gorski, apie 1745 m. – ?), Rožė Monvydienė, Barbora Koscelkovska ir Liudvikas Gorskis (lenk. Ludwik Gorski, 1749–1815 m.).
- Santuokos
I. Apie 1780 m. susituokė su Liudmila Boufal (lenk. Ludmiła Boufał, apie 1760 m. – apie 1790 m.).
II. Apie 1790 m. vedė Mariją Šumkovskaitę (lenk. Maria Szumkowska, apie 1770 m. –?).
- Vaikai
Iš I santuokos:
- Leopoldas Gorskis (lenk. Leopold Gorski, 1787–1825), Salantų, Siponiškių, Lelionų, Lebedžio ir Olževo dvarininkas, Telšių apskrities bajorų maršalka.
- Olimpija Gorskaitė-Renė (lenk. Olimpia z Gorskich Rönne, apie 1790 m. – ?), ištekėjo apie 1820 m., vyras – Renavo dvarininkas, baronas Antanas Renė (lenk. Antoni von Rönne, apie 1800 m. – 1869 m.), dukra – Olimpija Renė-Oginskienė (lenk. Olimpia von Rönne-Ogińska, 1829–1861 m.).
Dvarai redaguoti
Valdė Salantų (Telšių apskritis), Lelionų, Siponiškių (Trakų apskritis), Lebiodų ir Olževo (Gardino apskritis) dvarus.
Veikla redaguoti
Paskutinis Lietuvos taurininkas.
Salantų bažnyčios koliatorius, 1769 m. dovanojo jai monstranciją.[1]
Apdovanojimai redaguoti
1791 m. apdovanotas Šventojo Stanislovo ordinu.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Liepa Griciūtė-Šverebienė. Salantų bažnyčios liturginiai indai ir kiti reikmenys. - Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. - Žemaičių praeitis. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. - T. 15. - P. 169