Lembitu, arba Lembit (est. Lembitu, Lembit, Lembitt, Lambite, Lambito, Lembito, Lembitus; ? – 1217 m. rugsėjo 21 d.) – senovės Estijos karo vadas, rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Henriko Latvio kronikoje.[2] Estų laikomas nacionaliniu didvyriu.

Nepriklausomybės kovų paminklas Sūre Janyje: sužeistas Lembitu su iškeltu kardu kviečia į kovą.[1]

Lembitu valdė istorinėje Sakalos žemėje (dab. pietvakarių Estijoje). Jo tvirtovė Leal stovėjo netoli šiuolaikinio Sūre Janio. Nuo 1211 m. jis priešinosi slavų skverbimuisi į jo valdomas žemes ir, vokiečių kronikininko liudijimu, įvykdė antpuolį į Pskovą. Prasidėjus riterių Kryžiaus žygiams, jis vadovavo kovai prieš Kalavijuočių ordiną. 1215 m. Lembitu tvirtovė buvo užimta ir jis pats paimtas į nelaisvę. Buvo paleistas 1217 m.

Lembitu pabandė suvienyti estus, kad atlaikytų vokiečių užkariavimą. Sudaręs sąjungą su Naugardo respublika, jis sugebėjo surinkti 6000 estų vyrų kariuomenę iš skirtingų apskričių. Žuvo 1217 m. rugsėjo mėnesį mūšyje prie Viljandžio (Madisepäeva lahing).

Įamžinimas redaguoti

  • 1926 m. Sūre Janyje pastatytas paminklas.
  • 2005 m. sukurtas estų filmas apie laikmečio įvykius „Malev“.
  • Lembitu vardu pavadinti įvairūs objektai: aikštės ir gatvės, laivai („Lembit“). Tankų kolona „Lembitu“ sovietų pusėje 1945 m. šturmavo Kenigsbergą.[3]

Šaltiniai redaguoti

  1. https://register.muinas.ee/public.php?menuID=monument&action=view&id=27181
  2. Miljan, Toivo (2004). Historical Dictionary of Estonia. Scarecrow Press. ISBN 978-0-8108-4904-4. {{cite book}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= (pagalba)
  3. Мы воевали на эстонских танках

Nuorodos redaguoti