Civilinė aviacija

Civilinė aviacija (angl. Civil aviation) – viena iš dviejų pagrindinių aviacijos rūšių. Ją sudaro visų ne karinių orlaivių naudojimas asmeniniams ar komerciniams tikslams. Asmeniniais tikslais naudojama aviacija vadinama bendrąja aviacija, o komerciniais tikslais aviacija užsiima oro linijų bendrovės.

Komercinių skrydžių žemėlapis 2009 m.

Vienos didžiausių oro linijų bendrovės British Airways orlaivis Boeing 747-400 – tipiškas komercinės aviacijos pavyzdys.

Visi pagal grafiką skraidantys orlaiviai priklauso komercinei aviacijai, tačiau bendroji aviacija dar skirstoma į komercinę ir privačią veiklą. Įprastai pilotai, orlaiviai ir organizacijos turi gauti specialius leidimus komercinėms operacijoms.

1944 m. gruodžio 7 d. JAV kvietimu Čikagoje susirinkę 52 šalių atstovai pasirašė vadinamąją Čikagos konvenciją, padėjusią pamatus Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (toliau ICAO). Ji šalių požiūriu turėjo užtikrinti veiksmingą valstybių bendradarbiavimą ir tuo metu būtiną tarpusavio supratimą, kuris tebėra aktualus ir iki šiol. ICAO Asamblėja savo A29-1 rezoliucija gruodžio 7-ąją paskelbė Tarptautine civilinės aviacijos diena, kuri kasmet minima visose ICAO šalyse.

Pasaulio banko duomenimis civilinės aviacijos naudotojų kasmet vis auga. 2015 m. pasaulinių keleivių skaičius pasiekė 3,4 milijardus. Tuo pačiu registruotų orlaivių pakilimų skaičius sudarė 33 milijonus.

ICAO

Didžioji dalis pasaulio šalių priklauso ICAO, kurią 1947 m. įkūrė JTO. Ši organizacija nustato tarptautines normas, koordinuoja aviacijos vystymą, reguliuoja saugių ir efektyvių skrydžių sritis.

ICAO siekiai

Organizacija siekia, kad:

• civilinė aviacija visame pasaulyje būtų plėtojama saugiai ir veiksmingai;
• orlaivių konstrukcijos būtų kuriamos ir tobulinamos tik taikiais tikslais;
• būtų remiamas tarptautinės civilinės aviacijos oro kelių, oro uostų bei oro navigacijos priemonių plėtojimas;
• būtų atsižvelgiama į žmonių poreikius ir kartu užtikrinama, jog skrydžiai būtų saugūs, reguliarūs, veiksmingi bei ekonomiški;
• visos šalys – ICAO narės – turėtų lygias teises ir nė viena iš jų nebūtų diskriminuojama;
• ekonomika būtų apsaugota nuo nepagrįstos konkurencijos.