Kurylavičų valsčius
53°22′š. pl. 24°53′r. ilg. / 53.36°š. pl. 24.88°r. ilg.
| Kurylavičų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kurylavičai |
 Rusijos imperija
| |
| Gardino gubernija | Slanimo apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Brastos apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1939) |
Slanimo apskritis (1919–1939) |
Kurylavičų valsčius (rus. Куриловичская волость, lenk. gmina Kuryłowicze) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje pietvakarių Baltarusijos teritorijoje. Centras – Kurylavičai.
Istorija redaguoti
Valsčius įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje.[1] Apie 1870 m. buvo keleriems metams panaikintas, bet 1875–1877 m. atkurtas. Po I pasaulinio karo atiteko Lenkijai. 1929 m. balandžio 1 d. prijungta dalis Kazlouščynos valsčiaus, o dalis Kurylavičų valsčiaus perduota Dziarečyno valsčiui.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5453 | 723 kiemai [3] | 8 seniūnijos | 31 | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.
- ↑ Dz.U. 1929 nr 11 poz. 90
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 42 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)