Kulkšnė

Astragalus
Saldžialapė kulkšnė (Astragalus glycyphyllos)
Saldžialapė kulkšnė (Astragalus glycyphyllos)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
(Wikispecies-logo.svg Fabales)
Šeima: Pupiniai
(Wikispecies-logo.svg Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
(Wikispecies-logo.svg Faboideae)
Gentis: Kulkšnė
(Wikispecies-logo.svg Astragalus)
Astragalus hamosus

Kulkšnė (Astragalus) – pupinių (Fabaceae) šeimos Faboideae pošeimio augalų gentis.

Augalų morfologijaKeisti

Daugiamečiai žoliniai augalai.

Stiebas apaugę plaukeliais.

Lapai neporiškai plunksniški.

Žiedai sutelkti kekėse, išaugusiose lapų pažastyse.

Ankštys įvairių formų, su išilginėmis pertvaromis.

NuodingumasKeisti

Visas augalas nuodingas, turi indolizidinio alkaloido svainsonino (swainsonine), kuris inhibuoja lizosominę alfa-manozidazę (lysosomal alpha-mannosidase).

Žmonių apsinuodijimai nėra tinkamai kliniškai aprašyti, tačiau gyvūnų apsinuodijimai yra aprašyti neblogai. Gyvuliai, priėdę kulkšnės, apsinuodija svainsoninu, kuris sukelia lizosomų pritvinkimą (lysosomal storage disease), kuri pasireiškia kaip lokoizmas (angl. locoism). Lokoizmo simptomai: hiperaktyvus ir agresyvus elgesys, pastirusi nerangi eisena, traukuliai, mažėjanti judesių koordinacija, silpnumas ir mirtis. Lokoizmu susirgti gali gyvuliai priėdę kulkšnių ar drugišių (Oxytropis) bei sukučių Ipomoea carnea, kadangi šie augalai irgi turi svainsonino.

Kulkšnė Astragalus membranaceus žolinėje medicinoje naudojama virusiniam miokarditui gydyti.

RūšysKeisti

Gentyje yra apie 1600-2000 rūšių.

Lietuvos kulkšnėsKeisti

Lietuvoje auga 5 rūšys:

NuorodosKeisti

  • Nelson LS, etc (2007) Handbook of Poisonous and Injurious Plants. p. 86-87 [straipsnelis „Astragalus species“]


 

Vikiteka