Ksantochromizmas (angl. xanthochromism), ksantochroizmas (angl. xanthochroism), ksantizmas (angl. xanthism) – nebūdingai geltona gyvūno pigmentacija. Dažnai susijusi su būdingų raudonų pigmentų nebuvimu ir jų pakeitimu geltonais pigmentais. To priežastis paprastai genetinė, bet gali būti ir specifinė mityba.

Ceratophrys ornata ksantochromistė
Karališkasis pitonas ksantochromistas

Ksantochromizmui priešingas reiškinys, kai organizme visiškai nėra geltonų pigmentų, vadinamas aksantizmu (angl. axanthism).

Mechanizmas redaguoti

Ksantochromizmo priežastis gali būti tiek geltonų pigmentų perteklius gyvūno kūno dangoje, tiek melanino stygius. Stingant melanino gyvūno dangai spalvą suteikia kiti, iki tol melanino maskuoti pigmentai. Antrasis ksantochromizmo variantas yra albinizmo atmaina.[1] Antrasis atvejis neįmanomas žinduoliams (jų kūno spalvos sudaryme karotinoidai ir pteridinai nedalyvauja), bet būdingas žuvims, varliagyviams, ropliams ir paukščiams.[2][3][4]

Įvairovė redaguoti

Kornelio universitete atlikti neįprastos spalvos paukščių, lankiusių lesyklas, tyrimai parodė, kad tik 4% jų buvo ksantochromistai (albinosai sudarė 76%).

Paukščiai su genetiškai lemtu ksantochromizmu, ypač specialiai veisiami kai kurių papūgų rūšių mutantai, vadinami lutino. Laukiniai individai ksantochromistai buvo aptikti tokiose rūšyse kaip geltonoji kielė, žalioji pečialinda, gelsvauodegis krūminukas Setophaga tigrina, raudonkrūtis didžiasnapis kardinolas, svilikas Coccothraustes vespertinus, karolininis tamsianugaris genys, žalsvoji piranga, paprastasis kardinolas, didysis margasis genys, paprastoji nendrinukė siuvėja, raudonkrūtė giedančioji medšarkė.

Taip pat skaitykite redaguoti


 

Nuorodos redaguoti