Krumpliaratis (simbolis)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Krumpliaratis – naujas heraldinis simbolis, imtas naudoti heraldikoje XIX a. antroje pusėje.
XVIII–XIX a. krumpliaratis kartais būdavo naudojamas vokiečių heraldikoje „kalbančiuose“ herbuose, dažniausiai žmonių, kurių pavardė būdavo Miuleris ('malūnininkas').
Maždaug po 1848 m. krumpliaratis imtas vaizduoti miestų herbuose, kur reiškė pramoninę gamybą. Pirmiausia šis heraldinis simbolis paplito Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Skandinavijoje, Suomijoje, Pabaltijyje – visur, kur XIX a. vokiečių pramonės įtaka buvo pakankamai didelė, kur dirbdavo vokiečių inžinieriai, mechanikai ir kt.
Dėl aukšto to meto inžinierių prestižo krumpliaratis ne tik tapo visuotinai priimtu technikos ir pramonės simboliu, bet ir pripažintu simboliu vokiškoje heraldikoje.
Krumpliaračio tapimas technikos ir pramonės simboliu aiškinamas tuo, kad mašinos ir staklės grafiškai sunkiai atvaizduojamos, o krumpliaratis aiškiai asocijuojasi su mašinomis ir technika, bet grafiškai išraiškingas ir aiškus.
Valstybių herbuose krumpliaratis dažnai išreiškia siekimą sukurti galingą pramonę.
