Krokšlys
{{#if:
Krokšlio baublys
Krokšlys
Krokšlys
54°02′13″š. pl. 24°37′30″r. ilg. / 54.037°š. pl. 24.625°r. ilg. / 54.037; 24.625 (Krokšlys)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Kaniavos seniūnija
Gyventojų (2021) 33
Vikiteka Krokšlys
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Krokšlỹs
Kilmininkas: Krõkšlio
Naudininkas: Krõkšliui
Galininkas: Krõkšlį
Įnagininkas: Krokšliù
Vietininkas: Krokšlyjè
Istoriniai pavadinimai lenk. Krakszle, Szumy[2]

Krokšlys – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, prie Ūlos upės, Ūlos kraštovaizdžio draustinyje, Dzūkijos nacionaliniame parke. Seniūnaitijos centras. Išsidėstęs 4 km piečiau Rudnios, 10 km į vakarus nuo Dubičių, 3 km iki Lietuvos-Baltarusijos valstybės sienos, greta Čepkelių gamtinio rezervato. Kaimą upė Ūla dalina į dvi dalis – Krokšlį ir Šumą. Kuomet Ūlos upe ėjo siena, gudiškoji jo pusė vadinosi Šumy, o lietuviškoji – Krokšlys; neva Ūla ten garsu savo tėkmę rodžiusi. Nuo Dubičių iki Krokšlio Ūla teka kanalu. Pro kaimą eina vieškelis  5014  VarėnaRudniaParamėlisKatra , atšaka į Lynežerį.

Pietinė kaimo dalis – Šumas
Ūla, dalinanti kaimą į Krokšlį ir Šumą

Netoli kaimo yra „sausas ežerėlis“, kuriame anksčiau kaimo jaunimas lošdavo futbolą ir ganydavo arklius. Šiuo metu ten stovi Česnulio paminklas kaimo futbolininkui. Šumo pusėje auga du ąžuolai, pasodinti 1933 m., S. Dariaus ir S. Girėno žūties dieną jų skrydžiui įamžinti (sodino Kazimieraičių draugija). Vėliau skrydžiui atminti pastatytas ąžuolinis baublys.

Etimologija

redaguoti

Vietovardis Krokšlỹs siejamas su žodžiais kriokšlỹs „mažas krioklys“, krokšlỹs, kriokšlỹs „kas kriokia, švokščia, knarkia“. Tokią reikšmę atitinka ir gudiškas kaimo pavadinimas Šumas (iš rus. ir blrs. шум, lenk. szum „triukšmas, ūžimas, šėlas“). Matyt, kaimas pavadintas pagal šniokščiančią Ūlos tėkmę.[3]

Istorija

redaguoti

Krokšlys pradėjo kurtis ~XVIII a. vid. – 1777 m. nurodomi du kiemai (Pilypo Makselės ir Kristupo Liolio). XIX a. vid. Krokšlyje (be Šumo) buvo 9 kiemai su 50 gyventojų (Badarai, Miškiniai, Čiočiai, Siaurukai, Bigeliai, Dzidziuliai, Sereičikai, Nedzveckai, Kašėtos ir Sakavičiai).[4]

Iki XX a. vid. buvo dvi gyvenvietės: į šiaurę nuo Ūlos buvo Krokšlys, priklausęs Vilniaus gubernijai, o į pietus Šumas, priklausęs Gardino gubernijai, Beržtų valsčiui.

Labai didelis gaisras, apėmęs apie 400 ha miškų bei pelkių, įvyko 1959 m. Varėnos rajone, prie Kriokšlio kaimo. Kol vyrai padėjo gesinti miškus, moterys ir vaikai saugojo gyvulius, kurie buvo suvaryti į Ūlos upę. Laimei, gaisro liepsnos nepasiekė kaimų.

Gyventojai

redaguoti

Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 105 žmonės, iš kurių 95 užsirašė lietuviais, 9 lenkais ir 1 baltarusiu.[5]

 
 
Demografinė raida tarp 1850 m. ir 2021 m.
1850 m. 1905 m.[6] 1921 m.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1989 m.sur.[10]
50 197 105 225 233 153 99
2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] - - - -
78 50 33 - - - -

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m.
  3. Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 31, 58.
  4. Vidas Abromaitis. Ko dar nežinome apie Ūlos kraštą Archyvuota kopija 2024-07-14 iš Wayback Machine projekto., Merkio kraštas, 2022 m. vasario 15 d. Nr. 13, p. 4.
  5. 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
  6. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  7. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  8. 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.