Kramavos piliakalnis
| Kramavos piliakalnis | |
| Vieta | Kaliningrado sritis |
| Aukštis | 3 m m |
| Aikštelės dydis | 80 x 40 m 40 x 20 m m |
| Priešpilis | spėjamas |
| Naudotas | III a. - XIII a. |
| Žvalgytas | m. |
| Kasinėtas | 1950-1951 m. m. |
Kramavos piliakalnis – prūsų sembų piliakalnis Sembos pusiasalio šiaurės vakarinėje dalyje, prie Kramavos kaimo, miške (buv. Žuvininkų apskritis, dab. Gračiovka, Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sritis).
Istorija redaguoti
Vietovė Cromowo vardu minima 1420 m. Piliakalnyje nuo III a. iki XIII a. gyveno prūsų gentys, vėliau jį savo reikmėms pritaikė kryžiuočiai. Manoma, iš pradžių buvusi tik mažesnė, rytinė aikštelė, vėliau įrengta antroji, galėjo būti ir priešpilis. XIV a. viduryje piliakalnis apleistas. Į vakarus nuo piliakalnio yra senovinė gyvenvietė.
Piliakalnis redaguoti
Piliakalnis yra dviejų nedidelių upelių santakoje su Katza. Piliakalnį iš rytų supa pelkėtas Katzos slėnis, iš pietų ir šiaurės – gilios upeliukų griovos, iš vakarų pusės – laukai. Šlaitai iš trijų pusių statūs, iš vakarų piliakalnis sutvirtintas trimis pylimais ir grioviais. Vidurinysis pylimas 3 m aukščio, išorinis griovys – 4 m gylio. Šiaurinėje pylimų dalyje yra senųjų vartų žymės. Piliakalnis turi dvi aikšteles, atskirtas 1 m aukščio pylimu ir grioviu. Vakarinė aikštelė 80 x 40 m, rytinė – 40 x 20 m dydžio.
Tyrimai redaguoti
Piliakalnio rytinę aikštelę 1950–1951 m. ištyrė archeol. Frida Gurevič. Rasta 11 pastatų liekanų, viename jų aptikta sudegusių grūdų. Tarp daugelio įvairių radinių – keramika, žirklės, gintaras, galąstuvas, žalvarinė apyrankė, pintas žiedas, indo fragmentai, svarstyklių dalys, kibiro rankena, stiklo ir emalio karoliukai, žvejybos kabliukas, pjūklas, verpstukas, žalvarinis pjautuvas.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Valdemaras Šimėnas. Kramavos piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 705 psl.
54°54′01″ š. pl. 20°06′01″ r. ilg. / 54.90028°š. pl. 20.10028°r. ilg.