Konstantin von Neurath
Konstantinas von Neiratas vok. Konstantin Freiherr von Neurath | |
---|---|
Gimė | 1873 m. vasario 2 d. Faihingene |
Mirė | 1956 m. rugpjūčio 14 d. (83 metai) |
Veikla | Baronas, vokiečių diplomatas, reicho užsienio reikalų ministras, SS obergrupenfiureris, Bohemijos ir Moravijos reichsprotektorius, vienas Niurnbergo proceso teisiamųjų |
Alma mater | Berlyno Humboldtų universitetas |
Vikiteka | Konstantin von Neurath |
Konstantinas von Neiratas (vok. Konstantin Freiherr von Neurath, 1873 m. vasario 2 d. Faihingene – 1956 m. rugpjūčio 14 d.) – baronas, vokiečių diplomatas, reicho užsienio reikalų ministras (1932–1938 m.), SS obergrupenfiureris, Bohemijos ir Moravijos reichsprotektorius (1939–1943 m.). Vienas Niurnbergo proceso teisiamųjų.
Biografija
redaguotiBaigęs teisės mokslus Berlyno universitete vertėsi privačia praktika. 1901 m. pradėjo dirbti Vokietijos Užsienio reikalų ministerijoje, dirbo konsulu Londone, Konstantinopolyje. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, buvo sužeistas, apdovanotas Geležiniu kryžiumi.
1917–1918 m. vadovavo Viurtembergo vyriausybei. Grįžęs į diplomatinę tarnybą 1919–1932 m. buvo Vokietijos ambasadoriumi Danijoje, Italijoje bei Didžiojoje Britanijoje.
1932 m. grįžo į Vokietiją ir dirbo Užsienio reikalų ministru Franco Papeno bei Kurto Šleicherio vyriausybėse. Juo liko ir vyriausybę suformavus A. Hitleriui.
Tuo laikotarpiu Vokietija išstojo iš Tautų Lygos, remilitarizuotas Reino kraštas, pasirašytas Antikominterno paktas. Rengė diplomatinį užnugarį prijungiant prie Vokietijos Saro kraštą (1935 m.), Vokietijai atsisakant Lokarno sutarčių (1936 m.) bei Versalio sutarties karinių dalių, rengiant Austrijos anšliusą.[1]
1938 m. vasario 4 d. nesutikdamas su agresyvia Vokietijos užsienio politika atsistatydino iš URM vadovo pareigų, tačiau liko vyriausybėje ministru be portfelio. Jo įpėdiniu tapo J. Ribentropas.
1939 m. kovo mėn. paskirtas pirmuoju Bohemijos ir Moravijos reichsprotektoriumi. A. Hitleris nebuvo patenkintas jos veikla, priekaištavo dėl tariamai neefetyvios kovos su čekų pasipriešinimo judėjimu, todėl 1941 m. rugsėjo mėn. protektoriaus pavaduotoju paskyrė R. Heidrichą. Iki 1943 m. rugpjūčio mėn., kol buvo atstatydintas, pareigas ėjo tik formaliai. Šiame poste jį pakeitė Vilhelmas Frikas.
Niurnbergo procese kaltintas dalyvavimu ruošiant karą, veiksmais, pažeidžiančiais tarptautines sutartis, karo nusikaltimais ir nusikaltimais prieš žmoniją. Pripažintas kaltu ir nuteistas 15 metų kalėti. Špandau kalėjime jį ištiko miokardo infarktas, todėl 1953 m. dėl prastos sveikatos būklės išlaisvintas anksčiau laiko.[2]
Nuorodos
redaguoti- Biografija Archyvuota kopija 2012-04-05 iš Wayback Machine projekto..
Šaltiniai
redaguoti- ↑ [1][neveikianti nuoroda]
- ↑ [2] (www.hrono.info)