Koninas

miestas dabartinės Lenkijos teritorijoje

Kòninas [2] (lenk. Konin) – miestas vidurio vakarų Lenkijoje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į pietryčius nuo Poznanės, prie Vartos upės bei prie Goslavicų ir Pantnuvo ežerų. Apskrities centras, turintis ir miesto-apskrities statusą. Eina Poznanės–Varšuvos geležinkelis ir plentas, Bydgoščiaus–Kališo plentas. Spalvotoji metalurgija (aliuminio lydymas ir valcavimas), mašinų (atvirosios kasybos įranga) gamyba, elektrotechnikos, statybinių medžiagų, siuvimo, maisto (cukraus, pieno, malimo, vaisių perdirbimo) pramonė. Veikia didelė šiluminė jėgainė.[3] Apylinkėse kasamos rusvosios anglys. Yra krašto muziejus, meno galerijos. Vyksta kasmetinis tarptautinis vaikų dainų ir šokių festivalis.

Koninas
lenk. Konin
      
Konino Rinkos aikštė
Koninas
Koninas
52°13′00″ š. pl. 18°15′00″ r. ilg. / 52.21667°š. pl. 18.25000°r. ilg. / 52.21667; 18.25000 (Koninas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Didžiosios Lenkijos vaivadija Didžiosios Lenkijos vaivadija
Apskritis Konino apskritis
Gyventojų (2021[1]) 69 858
Plotas 82,2 km²
Tankumas (2021[1]) 850 žm./km²
Vikiteka Koninas

Yra XIV–XX a. architektūros paminklų: gotikinė Šv. Baltramiejaus bažnyčia, pranciškonų reformatų vienuolyno kompleksas, klasicistinė rotušė, neogotikinė evangelikų bažnyčia, XVIII–XIX a. gyvenamieji namai ir kita.

Istorija

redaguoti

II a. graikų geografo Ptolemėjaus žemėlapyje pažymėta dakų tvirtovė Setidava (ar Getidava) buvo netoli dabartinio Konino miesto.

Ankstyvaisiais viduramžiais pastatyta pilis, XII a. greta susikūrė prekybinė gyvenvietė. 1293 m. Koninui suteiktos miesto teisės. 1331 m. sugriautas kryžiuočių. Iki XVII a. buvo svarbus gelumbės gamybos centras. 1656 m. Koniną sugriovė Švedijos kariuomenė. Miestas vėl išaugo XIX a., pradėjus plėtoti tekstilės, o vėliau aliuminio metalurgijos pramonę.[4]

XIX a. buvo miestas, Kališo gubernijos Konino apskrities centras.[5]

Šaltiniai

redaguoti
  1. POLAND: Major Cities
  2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 223
  4. Konin. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-06-11).
  5. Konin. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 333 psl. (lenk.)