Klivlando Kultūrų sodas

Klivlando Kultūrų sodas – visuomenei laisvai prienamas parkas JAV mieste Klivlande (Ohajo valstija). Jame miesto imigrantai įrengė nacionalines kultūras atspindinčius dvidešimt septynis sodus.

Istorija

Vengriškas sodelis

Italų fontanas

Pirmąjį sodelį 1916 m. pasodino persikėlėliai iš Didžiosios Britanijos ir pavadino jį Viljamo Šekspyro vardu. Po dešimtmečio architektas Leo Weidenthal suprojektavo Hebrajų sodelį, projektas buvo sėkmingai įgyvendintas. Pamažu įvairiuose miesto gyventojų etninėse grupėse taip pat susiformavo noras turėti savo kampelį miesto centre. Kartu tai buvo galimybė praktiškai parodyti svetimšaliui kaimynui (dažnai blogai mokančiam anglų kalbą) savo šalies gamtą, taip pat ir garsius asmenis (soduose buvo statomos ir skulptūros). Prasidėjusi Pasaulinė ekonomikos krizė tuos planus nutolino. Visgi, miesto paramos dėka, iki Antrojo pasaulinio karo buvo suformuoti keturiolika išeivių senąsias tėvynes primenančių žaliųjų kampelių.

Pokaryje kilo naujos imigracijos bangos, nacionalinių kultūrų sodelių skaičius augo. Ypač jų padaugėjo XXI a. pradžioje. Taip latviai 2006 m. įveisė minimalistinio stiliaus sodelį, o estų išeiviai 2010 m. papildomai suformavo pievelę prie 1966 m. pastatyto Liepsnos paminklo. Dabartiniu metu miesto parke lankomi šių tautų sodeliai (skliausteliuose nurodyti atsiradimo metai):

Britų sodelis (1916) Hebrajų sodelis (1926) Vokiečių sodelis (1929) Italų sodelis (1930) Slovakų sodelis (1932) Slovėnų sodelis (1932) Vengrų sodelis (1934) Lenkų sodelis (1934) Amerikiečių sodelis (1935)

Čekų sodelis (1935) Amerikos legionierių Taikos sodelis (1936) Lietuvių sodelis (1936) Airių sodelis (1939) Rusėnų sodelis (1939) Graikų sodelis (1940) Ukrainiečių sodelis (1940) Suomių sodelis (1958) Estų sodelis (1966)

Rumunų sodelis (1967) Kinų sodelis (1985) Indų sodelis (2005) Latvių sodelis (2006) Azerbaidžaniečių sodelis (2008) Serbų sodelis (2008) Kroatų sodelis (2009) Armėnų sodelis (2010) Sirų sodelis (2011)

Lietuvių sodelis

Sodelio iškaba

Lietuviško sodelis projektą Kaune paruošė architektas Vladimiras Dubeneckis, Klivlende jį reikėjo kiek koreguoti ir pritaikyti prie vietinio reljefo. Sodelis suskirstytas į tris zonas, kurių kiekviena turėjo atspindėti tautos kelią amžių bėgyje: Lietuvos didžiąją kunigaikštystę, Kovą dėl išsivadavimo, Nepriklausomybę atgavusią Lietuvos respubliką.

Parinktas sklypas yra arfos formos, aukščiausiame jo taške įrengtas Kunigaikštienės Birutės fontanas. 1936 m. spalio 11 d. Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Bronius Balutis bei Klivlendo meras Raimondas T. Mileris atidengė pirmąją skulptūrą – Jono Basanavičiaus biustą. Po dvejų metų atsirado Vinco Kudirkos, o 1961 m. – ir Maironio biustai. Visų šių skulptūrų (originalai stovi Karo istorijos muziejaus sodelyje Kaune, o Klivlende įkurdintos kopijos) autorius buvo Juozas Zikaras, medžius ir krūmus sodino klivlendiečiai lietuviai. Sklypą papuošė ir akmeniniai Gediminaičių stulpai.

Klivlendo Kultūrų sodas saugomas valstybės ir yra įtrauktas į JAV Nacionalinį istorinių vietų rejestrą.

Šaltiniai

• Klivlendo Kultūrų sodas (angl.) Archyvuota kopija 2015-08-13 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvių sodelis (angl.) Archyvuota kopija 2014-10-13 iš Wayback Machine projekto.