Kirgizai
Gyventojų skaičius 4 mln.
Populiacija šalyse Kirgizija:
  3 600 000

Uzbekija:
  225 000
Kinija:
  144 000
Afganistanas:
  30 000
Tadžikija:
  81 000
Pakistanas:
  60 000
Rusija:
  32 000
Kazachstanas:
  11 000
Ukraina:
  3 000
Turkija:
  4 000

Kalba (-os) kirgizų
Religijos sunizmas, budizmas
Giminingos etninės grupės tiurkai

Kirgizai (kirg. кыргыз, кыргыздар) – Azijos tauta. Iki 1925 m. vadinti kara - kirgizais. Gyvena daugiausia Kirgizijoje (apie 3,5 mln.), dar Uzbekijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje (Pamyro kirgizai), Kinijoje (Sindziango Uigūrų autonominis rajonas), Rusijos Federacijoje, Mongolijoje, Afganistane, Pakistane, Turkijoje.

Kilmė redaguoti

Kirgizai priskiriami mongolidų rasės Pietų Sibiro antropologiniam tipui. Jų etnogenezėje susipynę Centrinės Azijos, Pietų Sibiro ir Vidurinės Azijos etniniai elementai. Kirgizų tautybės branduolys pradėjo formuotis I tūkstantmečio antrojoje pusėje į rytus nuo dabar gyvenamų vietų. Ankstyvoji kirgizų tautos istorija susijusi su seniausiomis hunų, dinlinų, sakų ir usunų genčių sąjungomis.

Vėliau, VI a. - X a., tiurkų kaganato ir genčių vienijimosi laikotarpiu, kirgizų etnogenezėje dalyvavo Sajanų, Altajaus, Pairtyšės ir Rytų Tian Šanio tiurkų gentys. Nuo XIII a. po mongolų-totorių užkariavimo, o ypač XV a., dalis tų genčių atsikėlė į Vidurio ir Vakarų Tian Šanį iki Pamyro ir sumišo su vietinėmis Vidurinės Azijos tiurkų (kariukai, uigūrai) ir mongolų gentimis, XVI a. - XVII a. – su kazachų ir nogajų kilmės genčių dalimi. Nuo XVI a. pr. Tian Šanyje kirgizai gyvuoja kaip atskira tauta.

Istorija redaguoti

 
Kirgizai tautiniais rūbais

XVII a. - XVIII a. kirgizai kovojo su Džungarijos chanais. 1756 m. didžiumą kirgizų žemių prisijungė Kinija, XIX a. jas užėmė Kokando chanatas, kurį 1876 m. užėmė Rusijos imperija. XXI a. pr. iš viso buvo apie 4 mln. žmonių.

Etnologija redaguoti

Kalba kirgizų kalba. Tikintieji – musulmonai sunitai. Tradiciniai verslai - žemdirbystė, iki XX a. pr. vyravo klajoklinė gyvulininkystė. XX a. tapę sėsliais, verčiasi nugintine ganykline gyvulininkyste. Miestų gyventojai dirba kasybos, metalurgijos, lengvosios ir sunkiosios pramonės įmonėse.

Senovės gyvenamasis būstas – jurta, dalijama į vyrų ir moterų pusę. Iki XIX a. antrosios pusės kirgizai gyveno klajoklių bendruomenėmis (ailas) po 100-200 ir daugiau jurtų. Nuo XX a. vyrauja sėslios gyvenvietės (kišlakas).

Moterų tautiniai drabužiai - plačios ilgos ryškių spalvų suknelės, plačkelnės (šalvari), aksominiai ar pliušiniai švarkeliai, įimti per liemenį, paltai, minkšti auliniai batai be kulnų ir kietų užkulnių, galvos apdanga – aukšti turbanai (eleček), vyrų - medvilniniai chalatai, ilgos tamsios berankovės striukės, plačkelnės, kailiniai, balto veltinio skrybėlės (ak kalpak), žiemą - kailinės kepurės (tebetej).

Kirgizai turi gausų folklorą – didvyrių epas „Manas“, poetų improvizuotojų eilėraščiai, liaudies dainos, instrumentinė muzika. Populiarios žirgų lenktynės, raitelių varžytuvės.[1]

Kiti straipsniai redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aleksandr IsmailovKirgizai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 148 psl.

Nuorodos redaguoti