Kirgizai

Kirgizai
YurtIssykFamily.jpg
Gyventojų skaičius 4 mln.
Populiacija šalyse Flag of Kyrgyzstan.svg Kirgizija:
  3 600 000

Flag of Uzbekistan.svg Uzbekija:
  225 000
Flag of the People's Republic of China.svg Kinija:
  144 000
Flag of Afghanistan (2013–2021).svg Afganistanas:
  30 000
Flag of Tajikistan.svg Tadžikija:
  81 000
Flag of Pakistan.svg Pakistanas:
  60 000
Flag of Russia.svg Rusija:
  32 000
Flag of Kazakhstan.svg Kazachstanas:
  11 000
Flag of Ukraine.svg Ukraina:
  3 000
Flag of Turkey.svg Turkija:
  4 000

Kalba (-os) kirgizų
Religijos sunizmas, budizmas
Giminingos etninės grupės tiurkai

Kirgizai (kirg. кыргыз, кыргыздар) – Azijos tauta. Iki 1925 m. vadinti kara - kirgizais. Gyvena daugiausia Kirgizijoje (apie 3,5 mln.), dar Uzbekijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje (Pamyro kirgizai), Kinijoje (Sindziango Uigūrų autonominis rajonas), Rusijos Federacijoje, Mongolijoje, Afganistane, Pakistane, Turkijoje.

KilmėKeisti

Kirgizai priskiriami mongolidų rasės Pietų Sibiro antropologiniam tipui. Jų etnogenezėje susipynę Centrinės Azijos, Pietų Sibiro ir Vidurinės Azijos etniniai elementai. Kirgizų tautybės branduolys pradėjo formuotis I tūkstantmečio antrojoje pusėje į rytus nuo dabar gyvenamų vietų. Ankstyvoji kirgizų tautos istorija susijusi su seniausiomis hunų, dinlinų, sakų ir usunų genčių sąjungomis.

Vėliau, VI a. - X a., tiurkų kaganato ir genčių vienijimosi laikotarpiu, kirgizų etnogenezėje dalyvavo Sajanų, Altajaus, Pairtyšės ir Rytų Tian Šanio tiurkų gentys. Nuo XIII a. po mongolų-totorių užkariavimo, o ypač XV a., dalis tų genčių atsikėlė į Vidurio ir Vakarų Tian Šanį iki Pamyro ir sumišo su vietinėmis Vidurinės Azijos tiurkų (kariukai, uigūrai) ir mongolų gentimis, XVI a. - XVII a. – su kazachų ir nogajų kilmės genčių dalimi. Nuo XVI a. pr. Tian Šanyje kirgizai gyvuoja kaip atskira tauta.

IstorijaKeisti

 
Kirgizai tautiniais rūbais

XVII a. - XVIII a. kirgizai kovojo su Džungarijos chanais. 1756 m. didžiumą kirgizų žemių prisijungė Kinija, XIX a. jas užėmė Kokando chanatas, kurį 1876 m. užėmė Rusijos imperija. XXI a. pr. iš viso buvo apie 4 mln. žmonių.

EtnologijaKeisti

Kalba kirgizų kalba. Tikintieji – musulmonai sunitai. Tradiciniai verslai - žemdirbystė, iki XX a. pr. vyravo klajoklinė gyvulininkystė. XX a. tapę sėsliais, verčiasi nugintine ganykline gyvulininkyste. Miestų gyventojai dirba kasybos, metalurgijos, lengvosios ir sunkiosios pramonės įmonėse.

Senovės gyvenamasis būstas – jurta, dalijama į vyrų ir moterų pusę. Iki XIX a. antrosios pusės kirgizai gyveno klajoklių bendruomenėmis (ailas) po 100-200 ir daugiau jurtų. Nuo XX a. vyrauja sėslios gyvenvietės (kišlakas).

Moterų tautiniai drabužiai - plačios ilgos ryškių spalvų suknelės, plačkelnės (šalvari), aksominiai ar pliušiniai švarkeliai, įimti per liemenį, paltai, minkšti auliniai batai be kulnų ir kietų užkulnių, galvos apdanga – aukšti turbanai (eleček), vyrų - medvilniniai chalatai, ilgos tamsios berankovės striukės, plačkelnės, kailiniai, balto veltinio skrybėlės (ak kalpak), žiemą - kailinės kepurės (tebetej).

Kirgizai turi gausų folklorą – didvyrių epas „Manas“, poetų improvizuotojų eilėraščiai, liaudies dainos, instrumentinė muzika. Populiarios žirgų lenktynės, raitelių varžytuvės.[1]

Kiti straipsniaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aleksandr IsmailovKirgizai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 148 psl.

NuorodosKeisti