Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai
Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai, Rytprūsių karo ir domenų rūmai (vok. Konigsberger Kriegs - und Domänen Kammer, Konigsberger Kriegs- und Domänen Verwaltung, Kriegs- und Domänen Verwaltung Ostpreussen) – 1723-1871 m. Prūsijos karalystės, 1871-1918 m. Vokietijos imperijos, 1918-1933 m. Veimaro respublikos, 1933-1945 m. Trečiojo reicho centrinės administracijos įstaiga Karaliaučiuje.
Įsteigta 1723 m. Karaliaučiuje vietoj Karaliaučiaus vokiečių valsčių rūmų ir Karo komisariato. 1723-1818 m. administravo Rytų Prūsijos departamentą, 1818-1945 m. Karaliaučiaus apygardą. Po Prūsijos karalystės vyriausybės Berlyne ir Rytų Prūsijos provincijos oberprezidento, reziduojančio Karaliaučiuje, Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai buvo aukščiausia valdžia šioje teritorijoje.[1]
Po 1709–1711 m. didžiojo maro bei bado vykdė didžiąją Prūsijos kolonizaciją, rūpinosi vokiečių kolonistų atkėlimu į Mažąją Lietuvą ir ūkio reforma.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algirdas Matulevičius. Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 404 psl.