Kapo kolonija
Kapo kolonija (Keipo kolonija) buvo 1652 m. Nyderlandų įkurta kolonija dabartinėje Pietų Afrikoje su centru Keiptaune. Didžiausio išsiplėtimo laikotarpiu ji tęsėsi nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Greit Fiš upės rytuose. Šiaurėje ilgą laiką kolonijos riba buvo Oranžinė upė. Vėliau prie kolonijos buvo prijungtos žemės tarp Oranžinės upės ir šiuolaikinės Botsvanos, taip suformuojant Pietų Afrikos Sąjungą.
Kaapkolonie Kapo kolonija | ||||
Britų kolonija | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Sostinė | Keiptaunas | |||
Valdymo forma | kolonija | |||
Anglijos karalius | ||||
1652-1795 | Nyderlandų kolonija | |||
1795-1910 | Britanijos kolonija | |||
Era | Imperializmas | |||
- Įkūrimas | 1795 m. | |||
- Sujungimas | 1910 m. | |||
Valiuta | Svaras sterlingų |
Raida
redaguoti1652 m. Nyderlandų Ost Indijos kompanijos pavedimu Jan van Riebeeck įkūrė Kapstadą, kuris tapo Kapo kolonijos centru. Kolonija įkurta bušmėnų, hotentotų ir bantų gyventose teritorijose. 1795 m. Kapo koloniją okupavo ir 1806 m. galutinai prisijungė Jungtinė Karalystė. Provincija tapo britų kolonija. Kolonijoje iki 1834 m. egzistavo vergovė. Vergai dirbo afrikanų ūkiuose. 1867 m. kolonijoje rasti deimantai. 1872 m. kolonija gavo savivaldą.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kaapo kolonija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 98 psl.