Kalvių Švč. Mergelės Marijos Šeimų Karalienės koplyčia

55°45′45″š. pl. 25°27′21″r. ilg. / 55.7624°š. pl. 25.4559°r. ilg. / 55.7624; 25.4559

Kalvių Švč. Mergelės Marijos Šeimų Karalienės koplyčia

Savivaldybė	Rokiškio rajonas
Gyvenvietė	Kalviai (Rokiškis)
Adresas	Mindaugo g.
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	2020 m.

Kalvių Švč. Mergelės Marijos Šeimų Karalienės koplyčia – koplyčia, stovinti Rokiškio rajone, Kamajų seniūnijoje, Kalvių kaime, įsikūrusiame šalia kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis , pusiaukelėje tarp Kamajų ir Svėdasų, ties kryžkele į Verksnionis. Kalviai priklauso Kamajų šv. Kazimiero parapijai.^[1]^[2] Kaime įsikūrę apie pusantro šimto gyventojų, priskaičiuojama apie šimtą namų.

2020 m. naujai pastatyta ir pašventinta koplyčia stūkso gyvenvietės kalnelyje šalia veikiančių kapinių. Nuo čia atsiveria kaimo panorama. Maldos namų iki tol neturėjusiuose Kalviuose tai pirmasis sakralinis statinys. Pasak pagrindinio koplyčios pastatymo iniciatoriaus kalviškio Gintaro Kepalo, koplyčią kas panorėjęs gali aplankyti, joje yra galimybė šarvoti mirusiuosius. Koplyčiai suteiktas Švč. Mergelės Marijos šeimų karalienės titulas. Tačiau naujoji koplyčia netapusi Kamajų bažnyčios „filialu“, kad sekmadieniais kunigai važiuotų į ją aukoti Mišių. „Kalvių žmonės kaip buvo, taip ir liko Kamajų parapijiečiais. Tad ir švęsti Mišių, ir gauti bažnytinių patarnavimų jiems teks atvykti septynis kilometrus iki Kamajų“, – nurodė iki šiol 9 metus Kalvius aptarnavęs, vėliau į kitą parapiją iškeltas kunigas Andrius Šukys.^[3]

Istorija redaguoti

Koplyčios statybos iniciatyva siekia 2014 m. Netrukus, 2015 m. privačios žemės sklypo paskirtis buvo pakeista į religinės paskirties, atvesta elektra, parengtas koplyčios eskizas. Pradėta statyti 2018 m. Statybos ir įrengimas truko beveik dvejus metus. Pamatai iškasti 2018 m. birželio 17-ąją, o kitų metų kovo 26-ąją pradėjo kilti pastato sienos. Statybas rėmė ir jose darbavosi geros valios žmonės. Aukotojų sąraše – 105 pavienių asmenų ir šeimų pavardės. Taip pat lėšų skyrė kaimo bendruomenė, dalis surinkta per 2019 m. šventę „Kuc kuc Kamajuos“.^[4]

Koplyčia pašventinta 2020 m. liepos 5 d.^[5] Šios šventės liudininkais tapo per 300 kalviškių bei kraštiečių.^[6] Iškilmingas šv. Mišias prie naujosios koplyčios aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, savo pamoksle bendruomenei palinkėjęs tapti pamaldumo židiniu, priminęs seną šio krašto tradiciją: rinktis į gegužines pamaldas. Jis dėkojo žmonėms, kurie ėmėsi iniciatyvos statyti šią koplyčią. mišiose dalyvavo Kamajų šv. Kazimiero parapijos giedotojų ansamblis. Pagal tradiciją, koplyčios šventinimas užfiksuotas specialiame akte. Jį pasirašė vyskupas L. Vodopjanovas, parapijos klebonas A. Šukys, statybų iniciatorius, koplyčiai skyręs savo žemę Kalvių seniūnaitis G. Kepalas bei Kalvių bendruomenės vadovė Stasė Gruoblienė. Vienas šį įvykį liudijančio dokumento egzempliorius perduotas saugoti į Kamajų šv. Kazimiero parapijos archyvą, kitas – Panevėžio vyskupijos kurijos archyvą.

Bendruomenės pirmininkė S. Gruoblienė pateikė seną, 1967 m. darytą laidotuvių nuotrauką, kurioje matosi prieš eiseną nešamas kryžius. Pasirodo, jis priklausęs kaimui: būdavo nešamas per laidotuves arba kabodavo namuose, kuriuose vykdavo gegužinės pamaldos („mojava“). Laikui bėgant, nors ir būdavo saugomas „pas žmones“, vėliau pasimetė. Antrąjį kryžių kaimui parūpino agronomas Povilas Zoluba. Statant koplyčią, joje sumanyta patalpinti P. Zolubos kryžių – nereikėsią naujo. Tačiau baigus statybas, netikėtai po daugelio metų surastas pirmasis kryžius, kuris užfiksuotas senoje nuotraukoje. Tiek seniūnaitis, tiek bendruomenės pirmininkė teužsiminė: „Buvo kažkur užmirštas...“ Ši relikvija buvo perkelta į koplyčią.^[7]

Tautodailininkė Birutė Dapkienė nutapė Kalvių koplyčią. Drobę ji dovanojo Kalvių kaimo bendruomenei.^[8]

Architektūra redaguoti

Koplyčios eskizą parengė Vilniuje gyvenanti dizainerė Loreta Savickienė, kurios prosenelių ir senelių šaknys šiame krašte. Koplyčia sumūryta iš keramzitbetonio blokelių, tinkuotomis sienomis. Bendras koplyčios aukštis – 8 m, sienų aukštis – 3 m. Pastato ilgis – 6 m, plotis – 4 m. Į koplyčią veda dviem kolonėlėmis paremtas prieangis, dvivėrės durys. Viduje įrengtas į rytus orientuotas altorius.