Kairėnų kapinės

Kairėnų kapinės
Kairėnai kapinės.jpg
Kapinių vartai

Kairėnų kapinės
Koordinatės
54°44′37″š. pl. 25°23′45″r. ilg. / 54.743611°š. pl. 25.395833°r. ilg. / 54.743611; 25.395833Koordinatės: 54°44′37″š. pl. 25°23′45″r. ilg. / 54.743611°š. pl. 25.395833°r. ilg. / 54.743611; 25.395833
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Antakalnio seniūnija
Plotas 9,5 ha
Naudotas nuo 2001 m.

Kairėnų kapinės – 2001 m. įrengtos investicinės kapinės Kairėnuose, Vilniuje. Plotas – 9,5 ha.[1] Kapinių steigėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Administruoja UAB „Labradoras“. Skulptorius Vaclovas Krutinis sukūrė kelis antkapinius paminklus („Angelas“, „Koplyčia“).[2]

Kairėnų kapinės

Prie kapinių įrengta Gvazdikų autobusų stotelė (prie Gvazdikų gatvės). Pro ją kursuoja 38 maršruto autobusas (Antakalnis-Saulėtekio alėja-Dvarčionys-Kairėnai-Šilėnų g.).

IstorijaKeisti

Kairėnų kapines eksploatavo Paplaujos paminklų dirbtuvės. Trūkstant lėšų buvo nuspręsta, kad Kairėnų kapinės taptų investicinės kapinės. Kairėnų kapinių plėtrai buvo iškirsta beveik 10 hektarų miško.[3] Organizuotas konkursas jas įrengti ir administruoti, laimėtojui UAB „Labradoras“ leista kapavietes apmokestinti, kad būtų susigrąžinti investuoti pinigai. UAB „Labradoras“ įsipareigojo kapines įrengti ir prižiūrėti, todėl turi teisę reikalauti pinigų už įrengtą laidojimo vietą (kapavietę). Priklausomai nuo ploto suma siekia nuo 1,5 iki 2,5 tūkst. litų (pradžioje buvo nuo 1100 iki 1800 Lt),[4] priklausomai nuo kapavietės dydžio. Už lai­do­jimą įreng­to­se šei­mos ka­pa­vie­tė­se mo­kes­tis ne­ren­ka­mas.[5] Apie 98 % visų laidojimo vietų mirusiųjų artimieji gali įsigyti kaip įrengtą kapavietę. 2 % kapaviečių buvo nemokamos.[6] Vilniaus miesto savivaldybė kapines administruojančiai bendrovei moka apie 10 tūkst. litų kas mėnesį.[7]

KapaiKeisti

  • Nijolė Jurevičiūtė-Sidaravičienė (1936–2001) – geologė, ordoviko ostrakodų tyrinėtoja
  • Vytautas Aleksandras Cinauskas (1930–2005) – rašytojas, poetas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys
  • Aleksejus Gilazovas (1960–2005) – Lietuvos karys savanoris
  • Jonas Masiulis (1937–2005) – inžinierius radiotechnikas, patentų patikimumo teorijos tyrinėtojas
  • Algirdas Nagelė (1933–2005) – matematikas, Vilniaus universiteto docentas, Matematikos fakulteto prodekanas
  • Liuda Pagirienė (1938–2005) – ilgametė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė
  • Stasys Čepulėnas (1953–2006) – matematikas, VGTU dėstytojas
  • Elvyra Kairiūkštytė (1950–2006) – dailininkė grafikė
  • Virgilijus Subačius (1964–2006) – muzikos pedagogas
  • Juozas Virbickas (1939–2006) – ichtiologas, hidroekologas
  • Placidas Vyturys (1923–2006) – Lietuvos laisvės kovotojas, politkalinys, pogrindžio spaudos leidėjas
  • Mantas Gimžauskas (1976–2007) – poetas, vertėjas, literatūros ir meno apžvalgininkas, scenaristas, filmų kūrėjas
  • Juozas Kudirka (1939–2007) – etnologas, Jono Basanavičiaus premijos laureatas, habilituotas daktaras
  • Jonas Karlas (1925–2007) – Lietuvos karys savanoris, politinis kalinys
  • Vidas Daminaitis (1954–2008) – archeologas
  • Julija Brazauskienė (1932–2011) – Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko pirmoji žmona
  • Leonas Didžiulis (1929–2011) – chirurgas proktologas, Lietuvos nusipelnęs gydytojas, sveikatos apsaugos organizatorius higienistas
  • Sergej Novikov (1963–2011) – advokatas, Vilniaus miesto tarybos narys, Lietuvos kikbokso federacijos prezidentas
  • Jonas Dromantas (1927–2012) – žemės ūkio inžinierius mechanikas, profesorius, Lietuvos TSR AT deputatas
  • Augustinas Savickas (1919–2012) – tapytojas, dailėtyrininkas
  • Mečislovas Vitkus (1923–2012) – chirurgas, Vilniaus universiteto dėstytojas
  • Antanas Klibavičius (1944–2014) – VGTU docentas
  • Vaidotas Abraitis (1942–2015) - profesorius, ryšių ir informatikos ministras (1996)
  • Liuba Nazarenko (1964–2020) – dainininkė, romansų atlikėja
  • Zita Asta Alaunienė (1931–2020) – kalbininkė, pedagogė, edukologijos mokslų daktarė
  • Mykolas Dorofėjus (1961–2021) – teatro ir kino aktorius

ŠaltiniaiKeisti

  1. LRSKI pažyma dėl Kairėnų kapinių
  2. Nauji dailės kūriniai viešosiose erdvėse // Dailė = Art. – 2007, Nr. 2, p. 16-30; Pilkauskas, Regimantas. Kairėnų kapinių Vilniuje projektas / Pilkauskas, Regimantas, Žickis, Alvydas. – Brėž., nuotr. // Lietuvos kraštovaizdžio architektų darbai. – Vilnius, 2007. – P. 76-77.
  3. Kairėnų gyventojus užspeitė augančios kapinės Archyvuota kopija 2014-02-01 iš Wayback Machine projekto. (Aktualijos, „Sostinė“ 2007-03-01)
  4. Kapinių pasirinkimas – menkas
  5. Plinta mokamų kapinių kvartalai Archyvuota kopija 2018-05-04 iš Wayback Machine projekto. (Daiva BARONIENĖ, Lietuvos žinios)
  6. Mirusiųjų pasaulio tradicijos ir mados (Arūnas Marcinkevičius, „Savaitė“, 2011 m. spalio 31 d.)
  7. Brangiausia žemė – po mirties (Respublika, 2011 m. kovo 4 d.)

NuorodosKeisti

 

Vikiteka