Naročius (miestelis)

Nãročius ^[1] (bltr. Нарач, rus. Нарочь; iki 1964 m. Kabilninkas) – agromiestelis šiaurės vakarų Baltarusijoje, Minsko srityje, vakarinėje Naročiaus ežero pakrantėje. Stovi Šv. Iljos cerkvė ir Šv. Andriaus bažnyčia (pastatyta 1904 m.). Apylinkėse 1999 m. įkurtas Naručio nacionalinis parkas.

Naročius bltr. Нарач, rus. Нарочь
Šv. Andriaus bažnyčia

Naročius 54°56′13″š. pl. 26°41′24″r. ilg. / 54.937°š. pl. 26.690°r. ilg. / 54.937; 26.690 (Naročius (miestelis))

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis

Gyventojų (2006)	3 400

Etimologija

Kadaise čia buvo auginamos veislinės kumelės (bltr. кабыла) Medilo žirgynui.^[2] Pagal tai ir pavadinta vietovė Kabilninkas (bltr. Кабыльнік). 1964 m. rugpjūčio 28 d. sovietų iniciatyva jis pervadintas Naročiumi.

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV a. LDK laikais priklausė įvairioms didikų šeimoms, tarp jų Goštautams. XVII a. nukentėjo per Abiejų Tautų Respublikos karus su Rusija. 1434 m. kunigaikščių Svirskių rūpesčiu pastatyta medinė Šv. Andriaus bažnyčia. Ji 1736 m. Naugarduko kašteliono M. Askerkos rūpesčiu rekonstruota. 1862 m. bažnyčiai sudegus 1897–1904 m. atstatyta.^[3]

XIX a. buvo miestelis, Švenčionių apskrities Kabilninko valsčiaus centras.^[4] 1847 m. Naročiuje pastatytas vandens malūnas, vyninė, 1885 m. cerkvė, sinagoga, keturios krautuvės, smuklė. 1892 m. įsteigta pradžios mokykla. Naročiuje kasmet vykdavo 5 turgūs. 1916 m. kovo mėn. – 1918 m. sausio mėn. miestelį buvo užėmusi Vokietijos kariuomenė, 1920–1939 m. okupavo Lenkija, 1939 m. pagal Molotovo-Ribentropo paktą – SSRS, priskirtas Baltarusijai, 1941–1944 m. buvo okupavusi nacių Vokietija.^[5]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1641 m. ir 2001 m.

1641 m.

1885 m.

1897 m.^sur.

1959 m.^sur.

2001 m.^sur.

122

483

1 054

1 116

3 500

XIX a. gyveno nemažai lietuvių.

Žymūs žmonės

Česlovas Kudaba (1934–1993), Lietuvos geografas, gamtininkas, politinis veikėjas, Nepriklausomybės signataras.

Šaltiniai

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 117
↑ Naročius. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 399
↑ Kobylnik. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 219 psl. (lenk.)
↑ Naročius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 67 psl.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 117

[3] Naročius. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 399

[4] Kobylnik. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 219 psl. (lenk.)

[5] Naročius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 67 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]