Jurgis Bialozoras
| Jurgis Bialozoras | |
|---|---|
| |
| Bialozorai | |
| |
| Vieniava | |
| Gimė | ~1622 m. |
| Mirė | 1665 m. gegužės 17 d. (~43 metai) Palenkės Biala, Lenkija |
| Tėvas | Kristupas Bialozoras |
| Motina | Jadvyga Giedraitytė |
Jurgis Bialozoras (arba Jurgis III Bialozoras, Belazaras, apie 1622 m. – 1665 m. gegužės 17 d. Palenkės Biala, Lenkija. 1671 m. perlaidotas Vilniuje) – Smolensko ir Vilniaus vyskupas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės pareigūnas.
Biografija redaguoti
Baigė Vilniaus akademiją. Vilniaus kapitulos kanauninkas, karaliaus sekretorius, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždo raštininkas. Nuo 1652 m. prelatas. 1655 m. Vilniaus kapitulos vardu pasirašė Kėdainių sutartį – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Švedijos unijos aktą. 1658 m. paskirtas Smolensko vyskupu, bet dėl karo ten nerezidavo, nuo 1661 m. Vilniaus vyskupas. Per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos – Rusijos karą, Rusijos kariuomenei užėmus Vilnių, išsaugojo šv. Kazimiero relikvijas, kapitulos archyvą, dalį arkikatedros lobyno. 1661 m. Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei išvadavus Vilnių rūpinosi vyskupijos bažnyčių atstatymu, religinio gyvenimo atkūrimu, 1662 m. pradėjo kurti Vilniaus Verkių kalvarijas.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jurgis Bialozoras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 142 psl.
