Kėdainių sutartis

Data:	1655 m. rugpjūčio 17 d.
Vieta:	Kėdainiai
Rezultatas:	LDK de jure tampa Švedijos sąjungininke
Priežastis:	Katastrofiška padėtis kariaujant dviem frontais prieš Rusiją ir Švediją
Teritoriniai pakitimai:	LDK įgijo Švedijos imperijos politinį prieglobstį

Kėdainių sutartis arba Josvainių aktas^[1] (šved. Freden i Kėdainiai) – LDK ir Švedijos imperijos dvišalis susitarimas, pasirašytas Antrojo Šiaurės karo metu 1655 m. rugpjūčio 17 d. Švedijai įveikus Lenkijos kariuomenę Uiščės mūšyje, Poznanės bei Kališo daliniai pasidavė, o Lietuvos etmonas Jonušas Radvila priėmė sprendimą nutraukti karinius veiksmus ir priėmė Švedijos prieglobstį.^[2]

Kėdainių sutartyje numatyta, jog Lietuvos karinės pajėgos išliks neutralios Lenkijos atžvilgiu, o pati LDK yra toliau laikoma Abiejų Tautų Respublikos dalimi. Tačiau tų pačių metų spalio 20 d. sutartis buvo pakeista Kėdainių unija, pagal kurią de jure konstatuotas ATR žlugimas, o LDK buvo personaline unija susieta su Švedijos imperija bei tapusi šios protektoratu.^[2]

Išnašos redaguoti

↑ Praleika, A. „Kėdainių unija – nevykusi LDK ir Švedijos santuoka.“ Alfa.lt. Originalas archyvuotas 2019-09-11. Nuoroda tikrinta 2023-04-11.
↑ ^2,0 ^2,1 „The Northern Wars. War, State and Society in Northeastern Europe 1558–1721. [Šiaurės karai: karas, valstybė ir visuomenė Šiaurės rytų Europoje].“ Harlow: Longman. p. 168. ISBN 978-0-582-06429-4

[1] Praleika, A. „Kėdainių unija – nevykusi LDK ir Švedijos santuoka.“ Alfa.lt. Originalas archyvuotas 2019-09-11. Nuoroda tikrinta 2023-04-11.

[:0-2] 2,0 ^2,1 „The Northern Wars. War, State and Society in Northeastern Europe 1558–1721. [Šiaurės karai: karas, valstybė ir visuomenė Šiaurės rytų Europoje].“ Harlow: Longman. p. 168. ISBN 978-0-582-06429-4

[1]

[2]