Jurakariai
Jurakariai | |
---|---|
Jurakariai 1913–1914 m.
| |
Gyventojų skaičius | ~3300 |
Populiacija šalyse | Bolivija (Kočabambos departamentas) |
Kalba (-os) | jurakarių, ispanų |
Religijos | prigimtinė tikyba |
Giminingos etninės grupės | ? |
Jurakariai (yuracaré, t. p. yurujare, yurucare) – indėnų tauta, gyvenanti Bolivijoje, Kočabamabos departamente, Andų kalnų šlaitų miškuose (jungase), apie Čaparės upę. Skirstosi į solotus (rytuose) ir mansinijus (vakaruose). Jurakarių kalba nenustatytos kilmės. Išlaikę prigimtinę tikybą.
Su ispanais ryšius užmezgė XVII a. pr. Nuo XVIII a. pab. bandyta jurakarius atversti krikščionybėn.
Verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (saldieji manijokai, kukurūzai, bananai, batatai, moliūgai, arbūzai, kolokazija, papajos, ananasai, pipirai, medvilnė, tabakas), medžiokle (prestižinė veikla), žvejyba, rankiojimu. Moteris lipdo puodus, vyrai užsiima medžio drožyba.
Santuoka matrilokalinė ir neolokalinė. Grupės endogaminės, negausios, todėl santuokos dažnai vyksta tarp netolimų giminaičių. Kiekviena šeima ar šeimų grupė tvarko atskirą ūkį.
Jurakarių būstas kreoliškas, skirtas vienai šeimai. Anksčiau būta bendrų kaimų su centriniu vyrų namu. Senieji būstai – didelės, iš šonų atviros pastogės.
Ir vyrai, ir moterys dėvi ilgus marškinius (seniau iš karnų, dabar medvilninius). Kultūra artimi mosetenams.[1]