Juozapas Sapiega
| Juozapas Sapiega | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Sapiegos | |
| |
| Lapinas (herbas) | |
| Gimė | 1737 m. birželio mėn. |
| Mirė | 1792 m. sausio 10 d. (~55 metai) |
| Tėvas | Ignotas Sapiega |
| Motina | Ana Krasicka |
| Sutuoktinis (-ė) | Teofilė Javblonovskaitė |
| Vaikai | Aleksandras Antonijus Sapiega |
 Vikiteka |
Juozapas Sapiega |
Kunigaikštis Juozapas Sapiega (lenk. Józef Sapieha; 1737 m. birželis – 1792 m. sausio 10 d. Liachovičiuose) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, husarų pulkininkas (1758–1774), Lietuvos didysis raikytojas (1766–1784), Baro konfederacijos generalinis regimentas Lietuvoje, Baro konfederacijos maršalka nuo Valkavisko pavieto.
Biografija redaguoti
.jpg)
Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Mstislavlio vaivados Ignoto Sapiegos (iki 1721–1758) ir Anos Krasickos (1707–1751) antrasis sūnus. Turėjo brolius Joną, Pranciškų, Ksaverą ir Kajetoną Mykolą.
1752-1758 mokėsi Varšuvos pijarų kolegijoje. 1758 metais gavo husarų pulkininko titulą, tais pačiais metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. Nuo 1763 metais buvo Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės partijos šalininkas. 1764 m. gegužės 7 d. pasirašė po manifestu, pasisakęs prieš Rusijos armijos atvykimą į ATR teritoriją. 1766 metais įtakojant savo uošviui, kunigaikščiui Aleksndrui Juozapui Jablonovskiui, gavo Lietuvos didžiojo raikytojo pareigybę.
Nuo 1769 m. liepos Juozapas Sapiega aktyviai dalyvavo Baro konfederacijos sudaryme Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. 1769 m. rugpjūčio 5 d. buvo išrinktas Lietuvos armijos generaliniu regimentu, dalyvavusių konfederacijoje. Rusijos armijai spaudžiant buvo priverstas atsitraukti į Rusiją, paskyrus Lietuvos konfederatų vadu nepatyrusį jaunesnį brolį Kajetoną Mykolą Sapiegą. 1770 metais keletui mėnesių atsisakė nuo politinės veiklos, gyveno Gdanske, pas savo pusbrolį Varmijos vyskupą Ignotą Krasickį. Kaltinamas bailumu ir neveiklumu, vadovavimo neatsisakė. Nežiūrint į savo pareiškimus, į LDK negrįžo ir keliavo po Europą, pabūvojo Cešine ir Drezdene.
1771 m. lapkritį tarp Lietuvos didžiojo raikytojo Juozapo Sapiegos ir Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Oginskio įvyko ginčas dėl vadovavimo praktiškai neegzistuojančiai Ldk konfederatų armijai. Ginčo rezultate abu jie buvo pripažinti Lietuvos konfederatų vadovais, o faktiškai LDK konfederatų įgulom vadovavo Simonas Kosakovskis. 1772 m. kovo 13 d. bandė prasiveržti į apgultą karaliaus Vavelio pilį, bet negalėjo nieko padaryti.
Po Baro konfederacijos pralaimėjimo (1772) Juozapas Sapiega kartu su savo žmona Teofile išvažiavo į Prancūziją. Vėlesniais metais sutuoktiniai gyveno Strasburge ir Paryžiuje. Dalį turto Lenkijoje jiems pavyko išgelbėti ir perduoti savo sūnui Aleksandrui Antonijui Sapiegai. 1774 metais Juozapas Sapiega husarų pulkininko titulą pardavė savo giminaičiui Kazimierui Nestorui Sapiegai.
1777 metais Juozapas Sapiega grįžo į tėvynę, o jo žmona buvo pasilikusi Prancūzijoje. 1784 metais, kad sumokėtų skolas, pardavė Lietuvos didžiojo raikytojo pareigybę.
Šeima redaguoti
1766 metais Juozapas Sapiega vedė kunigaikštytę Teofilę Javblonovskaitę (1743–1816), Naugarduko vaivados Juozapo Aleksndro Jablonovskio (1711–1777) ir Karolinos Terezės Radvilaitės dukterį (1707–1765). Vaikai:
- Aleksandras Antonijus Sapiega (1773–1812), Varšuvos hercogystės ginklininkas, kamergeris ir Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I Bonaparto adjutantas.
Nuorodos redaguoti
- Генеалогия магнатских родов Речи Посполитой Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.