Liachavičai

(Nukreipta iš puslapio Liachovičiai)

Liãchavičai [1] (blrs. Ляхавічы; arba Liachovičiai, rus. Ляховичи) – miestas vakarų Baltarusijoje, Bresto srityje, prie Viedzmos upės, 20 km į pietryčius nuo Baranovičių. Liachavičų rajono centras.

Liachavičai
blrs. Ляхавічы, rus. Ляховичи
      
Miesto centras
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Bresto sritis Bresto sritis
Rajonas Liachavičų rajonas
Įkūrimo data 1492 m.
Gyventojų (2022) 10 584
Vikiteka Liachavičai
Liachavičų Šv. Juozapo bažnyčia XX a. pradžioje

Istorija redaguoti

Liachavičai įkurti 1492 m. LDK didikas Stanislovas Goštautas 1537 m. juos padovanojo savo žmonai Barborai Radvilaitei. Vėliau Liachavičai mainais atiteko Chodkevičiams. Prie Liachavičų kūrimo daug prisidėjo Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, valdęs juos nuo 1579 m. Jam valdant XVI a. devintame dešimtmetyje – dešimto dešimtmečio pirmoje pusėje pastatyta mūrinė pilis (1610 m. rekonstruota), 1602 m. – bažnyčia. Per 16541667 m. Abiejų Tautų Respublikos – Rusijos karą Rusijos kariuomenė buvo apsiautusi Liachavičus, bet nepajėgė užimti. XVII a. – XVIII a. antroje pusėje Liachavičai priklausė didikų Sapiegų giminei. 1706 m. per Šiaurės karą po kelių mėnesių apsiausties Švedijos kariuomenė užėmė ir visiškai sugriovė miestą. 1775 m. Liachavičai atiteko Vilniaus vyskupui I. Masalskiui, kuris čia pastatydino mūrinę bažnyčią, prisidėjo prie miesto atkūrimo.

17931917 m. miestą valdė Rusijos imperija. XIX a. miestelis ir dvaras, Slucko apskrities Liachavičų valsčiaus centras.[2] Pagal 1921 m. Rygos sutartį Liachavičai atiteko Lenkijai. Nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai. 1940 m. suteiktos miesto teisės.[3]

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2008 m.
1897 m.sur. 1939 m.sur. 1959 m.sur. 1989 m.sur. 2000 m. 2006 m. 2008 m.
5 016 5 100 4 500 10 700 11 700 11 600 11 700


Lietuviai redaguoti

XIV a. – XVI a. tarp Liachavičų, Baranovičių ir Nesvyžiaus buvo didelė lietuvių kalbos sala.[4] Čia – daug vietovardžių, susijusių su Lietuvos vardu, kitomis baltų gentimis (jotvingiais, latviais, prūsais), kurių atstovai, J. Ochmanskio nuomone, XI a. – XIII a. rusų kunigaikščių galėjo būti paimti į nelaisvę ir čia apgyvendinti. Baltizmų esama ir toliau į rytus nuo Liachavičų, kur teka upės Nača, Maža, yra Jodčicų (Juodžių) ir kiti kaimai, kuriuose 1614 m. dar gyveno lietuvių.[5]

Šaltiniai redaguoti

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Lachowicze (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 56 psl. (lenk.)
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 262
  4. Liachavičai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 59
  5. Kazimieras GaršvaLiachavičai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 65 psl.

Nuorodos redaguoti