Juodasis Krišas
Juodasis Krišas | |
---|---|
Ilgis | 168 km |
Nuolydis | 60 cm/km |
Baseino plotas | 4450 km² |
Vidutinis debitas | (ties Zerindu) 31,4 m³/s |
Ištakos | Apusenų kalnai, Crișul Poienii ir Crișul Băiței santaka |
Žiotys | santaka su Baltuoju Krišu 46°42′01″ š. pl. 21°16′9″ r. ilg. / 46.70028°š. pl. 21.26917°r. ilg. |
Šalys | Rumunija, Vengrija |
Juodasis Krišas (rumun. Crișul Negru; veng. Fekete-Körös) – upė vakarų Rumunijoje (Transilvanija) ir pietryčių Vengrijoje (Bėkėšo apskritis). Upė prasideda santaka Vakarų Apusenų kalnuose, kur susilieja Crișul Poienii ir Crişul Băiței. Teka per Štėjų ir Bejušą Rumunijoje. Vienas jo intakų yra maža Rošijos upė. Perkirtusi Vengrijos sieną upė jau vadinama veng. Fekete-Körös, ji už kelių kilometrų į šiaurę nuo Diulos susilieja su Baltuoju Krišu (Fekete-Körös), taip sudarydama Kerešo upę.
Etimologija
redaguotiUpės pavadinimas kildinamas iš dakų kalbos žodžio krísos 'juodas'[1], tad šis pavadinimas yra giminingas bulg. čer, slav. čǐrnǔ, prūs. kirsnan 'juodas', alb. sorrë 'varnas'), o ir rumun. negru 'juodas'. Tad pavadinimas Juodasis Krišas yra dubletinis.
Miestai ir kaimai
redaguotiJuodasis Krišas teka per šiuos miestus ir kaimus (išdėstymo tvarka nuo ištakų link žiočių):
- Rumunijoje: Vaşcău (ant Crişul Poienii), Štėjus, Rieni, Drăgăneşti, Tărcaia, Beiuş, Şuncuiuş, Uileacu de Beiuş, Şoimi, Căpâlna, Tinca, Batăr, Avram Iancu, Zerind;
- Vengrijoje: Sarkad.
Intakai
redaguotiJuodasis Krišas susidaro ties Štėjumi susiliejus dviem upėms Crişul Poienii ir Crişul Băiţei.
Išvardintos upės yra Baltojo Krišo intakai:
- Kairieji: Crişul Poienii, Pascu, Cusuiuş, Hinchiriş, Mierag, Arjochi, Tărcăiţa, Finiş, Căldăreşti, Şerpoasa, Valea Mare, Arman, Cereşeg, Valea Seacă, Valea Pinilor, Crişul Mic, Rătăşel, Răchest, Teuz, Zerind;
- Dešinieji: Crişul Băiţei, Untu, Valea Neagră, Crăiasa, Crişul Pietros, Talpe, Mizieş, Valea Nimăieştilor, Ioaniş, Roşia, Prisaca, Săliştea, Holod, Pusta, Trif, Săraz, Valea Nouă, Criş Collector Canal
Nuorodos
redaguoti- ↑ Katičic', Radislav. Ancient Languages of the Balkans, Part One. Paris: Mouton, 1976: 150.