Bejušas (rumun. Beiuș; vok. Binsch; veng. Belényes) – Rumunijos miestas ir municipijus Bihoro apskrityje, netoli Apusenų kalnų. Per Bejušą teka Juodasis Krišas. Miestui pavaldus Delani kaimas.

Bejušas
rumun. Beiuș
      
Bejušo centras iš oro
Bejušas
Bejušas
46°39′00″ š. pl. 22°21′00″ r. ilg. / 46.65000°š. pl. 22.35000°r. ilg. / 46.65000; 22.35000 (Bejušas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Rumunijos vėliava Rumunija
Apskritis Bihoro apskritis
Įkūrimo data 1241 m. jau buvo
primaras Adrian Nicolae Domocoș
Gyventojų () 12 089
Plotas 24,46 km²
Tankumas () 494 žm./km²
Altitudė 191 m
Pašto kodas 415200
Tinklalapis www.primariabeius.ro
Vikiteka Bejušas

Gyventojai

redaguoti

Pagal 2002 m. gyventojų surašymą Bejuše gyveno 10 996 žmonės. Jų tautinė sudėtis:

Istorija

redaguoti

Rašytiniuose šaltiniuose Bejušas pirmą kartą paminėtas 1263 m. – užrašyta, kad jį 1241 m. sudegino įsiveržę mongolai.

Habsburgų imperijos ir Austrijos-Vengrijos laikais, pradedant XVIII a. pabaiga iki baigiant XX a. pradžia, Bejušas buvo vienas svarbiausių rumunų kalbos mokymo centrų Transilvanijoje. Tai buvo laikai, kai rumunai turėjo labai mažai politinių teisių ir jų atstovavimas buvo labai menkas.

Chronologija

redaguoti
  • Regestrum Varadiensis minima Oradijos vyskupijos valda. 1291 m. ji minima kaip Benenus, 1300 m. – kaip Belinis, 1309 m. – kaip Benenes.
  • 1451 – Tapo laisvuoju karališkuoju miestu.
  • Bejušo antspaude pavaizduotas Vladislovas I Šventasis, apie jį užrašas „Sigillum Oppidi Belenes
  • 1552 – Oradijos vyskupijos dešimtinės sąraše išvardinta daugiau kaip 420 gyvenvietės namų.
  • 1570 – Pagal Špejerio sutartį ši regioną valdė Transilvanijos kunigaikštis.
  • 1660 – Bejušą užkariavo Osmanų imperija.
  • 1691 – Bejušą užkariavo Habsburgų imperija.
  • 1692 – Gyventojų surašyme minimos 9 vengrų šeimos.
  • 1715 – Gyventojų surašyme minimos 29 vengrų šeimos.
  • 1720 – mieste gyveno 52 vengrų ir 22 rumunų šeimos.
  • 1754 – Atidaryta rimunų vidurinė mokykla, antroji Transilvanijoje. Pirmoji buvo Blaže.
  • 1777 – Marija Teresė Oradijoje įkūrė Oradijos stačiatikių vyskupiją, kuriai buvo padovanotas dvaras Bejuše.
  • Vyskupas Ignațiu Darabant (1738–1805) pastatė šv. Demetrijaus stačiatikių cerkvę.
  • Vyskupas Samuil Vulcan (1806–1893) Bejuše įkūrė graikų katalikų vidurinę mokyklą ir aprūpino visais reikalingais reikmenimis.
  • 1850 – Mieste gyveno 1250 rumunų ir 950 vengrų šeimų.
  • 1914 – Mieste gyveno 2134 vengrų ir 1974 rumunų šeimos.
  • 2002 – Mieste gyveno apie 9800 rumunų ir apie 900 vengrų.[1].

Nuorodos

redaguoti