Joninis ryšys yra cheminis ryšys, kuris susiformuoja dėl elektrostatinės sąveikos tarp skirtingai įkrautų jonų. Jonai yra dviejų tipų: katijonai, kurie dažniausiai būna metalai, ir anijonai, dažniausiai būna nemetalai. Grynas joninis ryšys negali egzistuoti: visi joniniai junginiai turi mažo laipsnio kovalentinį ryšį. Dėl to, laikoma, kad joninis ryšys yra ten, kur joninis požymis yra didesnis negu kovalentinis.

Natris ir fluoras jungiasi joniniu ryšiu ir suformuoja natrio fluoridą.

Joniniai junginiai yra kaip 2+2

Susiformavimas

redaguoti

Joninis ryšys susiformuoja, kai metalo atomas, kurio jonizacijos energija yra maža, išlaisvina elektroną. Atomas tampa katijonu, o kitas atomas (dažniausiai nemetalas) prisijungia tą elektroną.

Pvz., stalo druska yra natrio chloridas. Kai natris ir chloras susijungia, natrio atomas praranda elektroną, suformuodamas katijoną (Na+), o chloro atomai prisijungia elektronus ir tampa anijonais (Cl). Šie jonai traukia vienas kitą santykiu 1:1 ir susidaro natrio chloridas (NaCl).

Na + Cl → Na+ + Cl → NaCl

Joninis ryšys pasireikš tik tada, kai bendras energijos pokytis reakcijoje yra palankus – kai reakcija yra egzoterminė. Kuo didesnė energija, tuo stipresnis ryšys.

Nuorodos

redaguoti