John Thurloe

Džonas Turlou angl. John Thurloe
Gimė	1616 m. birželio mėn.
Mirė	1668 m. vasario 21 d. (~52 metai)
Veikla	anglų teisininkas, valstybės tarybos sekretorius ir Oliverio Kromvelio šnipinėjimo sistemos organizatorius

Džonas Turlou (angl. John Thurloe; 1616 m. birželis – 1668 m. vasario 21 d.) – anglų teisininkas, valstybės tarybos sekretorius Anglijos Protektorato laikotarpiu ir Oliverio Kromvelio šnipinėjimo sistemos organizatorius.

Gimė 1616 m. Esekse, Anglijoje, pagal baptistų apeigas pakrikštytas liepos 12 d. Teisės mokėsi Linkolno draugijos užeigos namuose. 1647 m. Turlou tapo šios draugijos nariu. Kurį laiką buvo teisėjo Oliverio Džono padėjėju, 1645 m. sausį sekretoriavo Parlamento įgaliotinių grupei, kuri su rojalistų atstovais turėjo sudaryti Uksbridžo sutartį ir nutraukti Pirmąjį Anglijos pilietinį karą. Pilietinio karo metu nepalaikė nei vienos iš kovojusių pusių, bet po Oliverio Kromvelio iškilimo, 1652 m. prisidėjo prie jo vadovaujamos vyriausybės ir buvo paskirtas valstybės tarybos sekretoriumi.

1653 m. tapo Kromvelio sukurtos žvalgybos vadovu, Anglijoje ir žemyninėje Europoje sukūrė platų šnipinėjimo tinklą. Kromvelio šnipinėjimo sistemai priklausė olandų diplomatas ir istorikas Liuvė van Aicemas, matematikas ir šifruotojas Džonas Volis, diplomatas ir išradėjas Semiuelis Morlendas. Turlou žvalgyba atskleidė „Surišto mazgo“ sąmokslą ir išaiškino daugelį kitų mėginimų nuversti Protektorato valdžią. 1654 m. Turlou išrinktas į Parlamentą kaip Ylio atstovas.

1656 m. Turlou žvalgybos sumetimais perėmė vadovavimą pašto tarnybai ir 1657 m. atskleidė Edvardo Siksbio ketinimus nužudyti Kromvelį, suėmė sąmokslo organizatorių ir būsimą žudiką – vieną iš apskritgalvių atstovų – Mailsą Sinderkombą. Po Restauracijos tapo žinoma, kad pačioje Turlou žvalgyboje būta dvigubų šnipų: 1659 m. Turlou padėjėjas Semiuelis Morlendas perėjo į rojalistų pusę ir apkaltino Turlou, Ričardą Kromvelį ir serą Ričardą Vilisą tariamai rengusius pasikėsinimą į būsimą Anglijos karalių Karolį II.

1657 m. Turlou tapo antrosios Kromvelio valstybės tarybos nariu. Po Oliverio Kromvelio mirties 1658 m., Turlou toliau palaikė jo sūnaus, Ričardo Kromvelio, valdymą. 1659 m. trečią kartą išrinktame Protektorato parlamente atstovavo Kembridžo universitetą. Vėliau tais pačiais metais iš parlamente dalyvavusių partijų susilaukė daugybės kaltinimų už savavališkus veiksmus vadovaujant šnipų tinklui ir buvo visiškai pašalintas iš valdžios. 1660 m. vasario 27 d. trumpam sugrįžo į valstybės tarybą ir iki pat Restauracijos priešinosi Karolio II sugrįžimui iš tremties.

Po Restauracijos Turlou buvo apkaltintas karaliaus išdavyste ir 1660 m. gegužės 15 d. suimtas, bet tų pačių metų birželio 29 d. paleistas iš kalėjimo. Turlou valdymo laikotarpiu buvo klastojami valstybinės reikšmės dokumentai, teismo nutartys, Anglijoje ir į užsienį siunčiami ir gaunami rojalistų ir jų sąjungininkų laiškai, aprašantys padėtį šalyje. Be kita ko, Protektorato laikotarpiu buvo laikomasi nuostatos, kad visi sąmokslininkai netenka teisės būti viešai apkaltinti ir nuteisti, todėl nuo Respublikos paskelbimo iki Restauracijos visoje šalyje be žinios dingo labai daug žmonių; vien tariamų sąmokslininkų, kurie dingo arba kuriems įvykdyta nevieša egzekucija, būta apie 2000. Prisiekęs vykdyti visus naujos vyriausybės nurodymus (Turlou vis dar galėjo naudotis savo įtaka), Turlou išvengė bausmės dėl visų kaltinimų, pasitraukė iš viešo gyvenimo ir apsigyveno netoli Londono, Didžiajame Miltone. Nors po karaliaus sugrįžimo Turlou formaliai neturėjo didesnio politinio vaidmens ir nepriklausė nei vienai restauracinei vyriausybei, iki 1667 m. iš esmės atstovavo visą Didžiosios Britanijos užsienio politiką ir kelerius metus tiesiogiai dirbo Edvardui Haidui, Klarendono grafui, o vėliau netiesiogiai padėjo gyvuoti jo vadovaujamai vyriausybei.

Prieš pat mirtį persikėlė į Londoną. Paslėpė visus valstybės dokumentus, šiuos vėliau atrado įmūrytus į lubų gipsatūras. Dalį jų 1742 m. paskelbė istorikas Tomas Birčas. Džonas Turlou mirė 1668 m. vasario 21 d. Linkolno draugijos užeigos namuose. Palaidotas namų koplyčioje. Turlou korespondencija saugoma Bodlėjaus bibliotekoje Oksforde ir Britų muziejuje Londone.