Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Džonas Lokas
angl. John Locke
Gimė 1632 m. rugpjūčio 29 d.
Raitonas, Somersetas, Anglija
Mirė 1704 m. spalio 28 d. (72 metai)
Otsas, Eseksas, Anglija
Veikla anglų filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas.
Vikiteka John Locke

Džonas Lokas (angl. John Locke; 1632 m. rugpjūčio 29 d.-1704 m. spalio 28 d.) – anglų filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas.

Gyvenimas

redaguoti

Lokas lankė Londono Vestminsterio mokyklą. Oksforde studijavo klasikinę literatūrą bei filosofiją, vėliau – mediciną. Dėl politinių bei religinių konfliktų išvyko iš Anglijos. Gyveno Prancūzijoje (16751679 m.), vėliau Nyderlanduose (16831689 m.). Į tėvynę grįžo tik tada, kai Jokūbas II neteko sosto.

Džono Loko filosofija

redaguoti
    Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Dž. Lokui svarbiausia yra filosofijos pažinimo teorija, jai jis skyrė daugiausiai dėmesio. Pagrindinis Džono Loko veikalas yra „An Essay concerning Human Understanding“ jame filosofas norėjo ištirti žmogiškojo pažinimo kilmę ir išdėstyti įtakingą racionalizmo kritiką. Jo nuomone, pažinimas remiasi patyrimu. Tai buvo priešinga racionalisto R. Dekarto įgimtų idėjų teorijai. Lokas teigė, kad jei egzistuotų įgimtos idėjos, tai visi objektai, atstovaujantys Dievą, o ir Jis pats, būtų suprantami vienodai. Tačiau taip nėra. Lokas teigė, kad žmogus kūdikystėje yra tarytum švari lenta (lot. tabula rasa) ir tik ilgainiui, per patyrimą, jis pažįsta pasaulį, yra aplinkos formuojamas. Žmogus gimsta nei geras, nei blogas. Kad nuo mažumės būtų įdiegta protinga mintis daug dėmesio turi būti skiriama auklėjimui. Protas – švietėjų autoritetas. Jie buvo įsitikinę, kad pamokymais ir propaganda galima priartinti proto karalystę. Lokui pasaulis pažįstamas per jusles. Žmogaus sąmonė yra tūriška – turi turinį ir formą. Tai yra erdvė, į kurią patenka duomenys apie išorinius daiktus. Jos ribos yra žmogaus kūno ribos, o turinys – kūne esanti ir kūno juslių signalus apie išorinį pasaulį priimanti ir apdorojanti gyvastis – siela. Todėl reikia skirti du patyrimo aspektus: išorinį patyrimą, kuris remiasi daiktų juslinėmis pagavomis, ir vidinį patyrimą, kurio pagrindas yra mūsų „AŠ“ būsenos ir veiksmai: tikėjimas, abejojimas, mąstymas, kentėjimas.

Pažinimo proceso metu siela gali būti orientuota ir į išorę, ir į save. Juslinis pažinimas vadinamas sensacija (lot. sensation), o vidinių psichinių procesų pažinimas vadinamas refleksija (lot. reflection). Abiejų rūšių duomenys yra pirminiai mūsų pažinimo elementai, paprastosios, nesudėtingosios idėjos. Iš jų siela, savo vidinių būsenų ir veiksmų pagrindu, gali kurti sudėtingąsias idėjas arba proto idėjas. Šios idėjos, pasiekusios protą ir jo apdorotos, gali būti jungiamos į trijų rūšių sudėtingus sambūrius (modus, substancijas ir santykius). Tačiau protas pats savaime yra funkcinis, jis neprideda idėjoms jokio turinio. Pasak Loko, vidinė įžvalga yra menkesnė už juslinę pagavą, nes be juslinių pagavų siela neturėtų kuo operuoti, nekiltų jokių naujų idėjų. Būtent pirminiame pažinimo lygmenyje Lokas atrado labai įdomių dalykų. Jis teigė, kad daiktai yra tuo pačiu metu tokie, kokie jie yra savaime (pirminės arba objektyviosios savybės), ir tokie, kokie jie mums atrodo (antrinės arba subjektyviosios savybės). Pirminės savybės priklauso patiems daiktams tai jų forma, dydis, judėjimas. Tuo tarpu antrinės savybės yra daiktų savybės mumyse: spalva, kvapas, skonis, garsas. Jos reiškia daikto objektyvumą, bet daikto objektyvumą mums asmeniškai. Sąmonei pasaulio pažinimui svarbesnės yra antrinės idėjos, tačiau pirminės idėjos svarbesnės pažinimo rezultatų atsiradimui. Pirminės idėjos tarsi suskirsto antrines, priskiria joms tam tikras formas ir taip padeda iš pirminių idėjų kurti sudėtingas antrines. Jų gamyba išryškina visiškai naują pažinimo proceso momentą: pažinimo produktus žmogus kuria pats. Dž. Lokas dar ne iki galo išplėtoja šią atrastąją „sukurto pasaulio vaizdo“ teoriją, bet visiškai netrukus Imanuelis Kantas ne tik suvokia, bet ir savąja pažinimo teorija ją išreiškia ir išplėtoja: visos idėjos yra žmogaus sukurtos, pasaulis pažinime netapatus pasauliui, kurį norėta pažinti – pažinimas tėra žmogaus nusipieštas pasaulio vaizdas. Kadangi sąmonės sukurtas vaizdas gali skirtis nuo realybės, jį reikia nuolat tikrinti, taisyti, tikslinti.

Jei jau gamtos pasaulis toks nepastovus, reikia numanyti, kaip stipriai keičiasi visuomenės gyvenimas ir poreikiai. Anot Dž. Loko, visuomenėje turi egzistuoti tokie įstatymai, kurie leistų jaustis gerai kiekvienam individui atskirai ir visiems kartu. Loko manymu, kiekvienoje visuomenėje egzistuoja elgesio normos, atėjusios dar ir iš pirmykštės visuomenės. Šios normos saugomos ir sukūrus valstybę, nes jos saugo ir tvarko ir tas gyvenimo sritis, kurių nepasiekia įstatymai. Valstybė atsiranda, kai atsiranda nuosavybė ir poreikis greitai ir veiksmingai reguliuoti daugybės žmonių santykius. Reikia veiksmingos taisyklių sistemos, nustatančios kaip turi elgtis nuosavybės turėtojai, ir galią turinčios institucijos, užtikrinančios tų taisyklių laikymąsi. Gyvenimo visuomenėje principai ir nuostatos priimami bendra visuomenėje gyvenančių žmonių sutartimi. Taigi jei tokie nuostatai pasidaro nebepriimtini, gali būti keičiami. Labai svarbi visuomenės funkcionavimui sąlyga yra atskirta įstatymų vykdomoji ir leidžiamoji valdžios. Anglijoje įstatymų leidžiamoji valdžia buvo suteikta parlamentui, atstovaujančiam žemiesiems ir aukštiesiems visuomenės sluoksniams, tuo tarpu įstatymų vykdomoji valdžia buvo sutelkta karaliaus rankose. Jei įstatymų leidžiamoji valdžia uzurpuoja kitų teises, ji gali būti pašalinta. Įstatymų vykdomoji valdžia turi paklusti įstatymų leidžiamajai valdžiai, tačiau gali daryti jai įtaką, todėl įstatymų leidžiamoji valdžia netampa absoliuti. Labai svarbu tai, kad Loko nuomone, valstybei perduodamos labai konkrečios galios ir ji niekaip negali pažeisti prigimtinių individo teisių gyventi, naudotis nuosavybe ir būti laisvam bei lygiam su kitais asmenimis. Reikėtų pabrėžti, kad Įstatymu laikomas tik toks įstatymas, kuris protingai būtybei nurodo elgesio būdą, atitinkantį jo interesus ir nepažeidžiantį bendros gerovės. Įstatymų turi laikytis visos institucijos be išimties. Tai pagrindinė priemonė apsaugoti individo laisvę nuo kitų asmenų despotiškos valdžios. Dž. Loko valstybės teorija padarė įtaką kitų Europos valstybių formavimuisi: Monteskjė perkurta teorija stipriai paveikė Didžiosios Prancūzijos revoliucijos brandą, taip pat turėjo įtakos JAV valstybės sistemos susiformavime. Pats Lokas neišskiria nė vienos valdymo formos kaip absoliučiai geriausios, nes kiekvienai jų egzistuoja grėsmė virsti tironija.

Bibliografija

redaguoti

Autoriaus darbai:

• John Locke. “John Lockes Gedanken über die Erziehung”. – München [etc.], Nemnich, [1915?], 37 p.

• John Locke „On politics and education“ (Apie politiką ir išsilavinimą). – Roslyn (N. Y.), Black, 1947, 412 p.

• John Locke. „Essays on the law of nature“ (Apie gamtos dėsnius). – Oxfordas, Clarendon Press, 1954. P. 108–214.

• John Locke „Two tracts on government“. – Kembridžas, University Press, 1967. P. 117–123.

• John Locke. „Questions concerning the law of nature“ (Klausimai dėl gamtos dėsnių.). – Ithaca, London, Cornell University Press, 1990. P. 94-250.

• John Locke „Esė apie tikrąją pilietinės valdžios kilmę, apimtį ir tikslą (Antrasis traktatas apie valdžią)“. – Vilnius, Mintis, 1992, 207 p. ISBN 5-417-00521-5

• John Locke. „Political writings“ (Politiniai raštai). – London; New York: Penguin Books, 1993. P. 177–183.

• John Locke. “A letter concerning toleration: humbly submitted Locke” (Laiškas apie toleranciją). – Indianapolis, Hackett Publishing Company, 1996, IX, 62 p.

• John Locke „Political essays“. – Kembridžas, Cambridge University Press, 1997. P. 3-10.

• John Locke „Esė apie žmogaus intelektą“. – Vilnius, Pradai, 2000, 640 p. ISBN 9986-943-37-X

Leidiniai apie autorių:

• Nicholas Jolley “Locke: his philosophical thought”. – Oksfordas, Oxford University Press, 1999, IX, 233 p.

• Udo Thiel “John Locke :mit Selbstzeugnissen und Bilddokumenten”. – Hamburg, Rowohlt, 1990, 158 p.

• Jean Le Clerc „Ouvrage critique, par Mr. Heuman“. // IN: Bibliothèque choisie. Pour servir de suite… la Bibliothèque universelle. 1712. Tome 25: P. 395–407.

• William Robertson „A critical inquiry concerning the author of the following work (The history of our Saviour, Jesus Christ), kaip atsakas A.B.C. // IN: The critical review: or, Annals of literature. Society of Gentlemen, Nr. 55, 1783. P. 474-477.

• Robert Watt „Bibliotheca Britannica, or A general index to British and foreign literature“. – Edinburgas: spausdinta A. Constable, 1824. 993 p.

• Thomas Lowndes William „The bibliographer’s manual of English literature“. – Londonas: William Pickering, 1834.

• Noel W. Sainsbury „Report on the Shaftesbury Papers“. // IN: Annual report of the Deputy Keeper of the Public Records. – Nr. 33, 1872. P. 211–269, Nr. 34, 1873. P. 307–314, Nr. 35, 1874. P. 188–192.

• Samuel Halkett ir John Laing „A dictionary of the anonymous and pseudonymous literature of Great Britain : including the works of foreigners written in or translated into the English language“. – Edinburgas, W. Paterson, 1882-88. – 4 t.

• B., W. C. „Dictionary of national biography“. // IN: Notes & queries. – 8-oji serija: 1893. P. 384–385.

• Curtis, M. Mattoon „A select bibliography for the study of Locke“. // IN: Western Reserve University bulletin. – Nr. 2, 1896. P. 90-98.

• H. O. Christophersen „A bibliographical introduction to the study of John Locke“. – Oslas, J. Dybwad, 1930, 134 p.

• H. J. Reesink „L’Angleterre et la littérature anglaise dans les trois plus anciens périodiques français de Holland de 1684 … 1709 …“ . – Zutphen, W. J. Thieme, 1931. – viii, 433 p.

• F. H. Heinemann „A so-called Metaphysicks of John Locke“ (Vadinamoji Locke metafizika). // IN: Tijdschrift voor philosophie. – Nr. 2, 1940. P. 127–137.

• M. Hamabayashi „Rokku bunkenmokuroku“ (Locke bibliografija). // IN: Hitotsubashi ronsō [Hitotsubashi apžvalga]. – Nr. 5, 1954. P. 174–179, [1954. P. 384–389.]

• J. Hampton „Les traductions françaises de Locke au XVIIIe Sietle“. // IN: Revue de littérature comparée. – Nr. 29, 1955. P. 240–251.

• C. S. Johnston „A bibliography of John Locke“. – Oksfordas, Oksfordo universitetas, 1956, – xxviii, 404 p.

• P. Long „A summary catalogue of the Lovelace Collection of the papers of John Locke in the Bodleian Library“. – Oxfordas, spausdinta Oksfordo bibliografiniai spaudos bendruomenei, 1959, – xii, 64 p.

• P. Long „The Mellon donation of additional manuscripts of John Locke from the Lovelace Collection“. // IN: Bodleian Library record. – Nr. 7, 1964. P. 185–193.

• R. Hall „The Locke newsletter“ readaguota Roland Hall. – No. 1-31. – [York], 1970–2000.

• R. Hall ir R. Woolhouse „Forty years of work on John Locke (1929-1969) : a bibliography“. // IN: Philosophical quarterly. – Nr. 20, 1970. P. 258–268, 394–396.

• R. Hall ir R. Woolhouse „More addenda to the Locke bibliography”. // IN: Locke newsletter. – Nr. 1, 1970. P. 5-11.

• E. De Beer „The correspondence of John Locke“. // IN: Times literary supplement. – Nr. 16, 1971. P. 837–838.

• J. R. Harrison „Locke and his contemporaries“. // IN: New Cambridge bibliography of English literature. – Kembridžas, University Press. – Nr. 2, 1969-77. P. 1660–1800, 1971. P. 1833–1850.

• S. Tanaka „Jon Rokku no kenkyū bunken mokuroku“ (Vakariečių darbai apie Locke: bibliografija). // IN: Yokohama Ichiritsu Daigaku ronsō. – Nr. 22, 1971.

• R. Hall „Further addenda to the Locke bibliography“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 3 1972. P. 5-6.

• R. Hall „Even more addenda to the Locke bibliography“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 4 1973. P. 8-10.

• R. Hall ir R. Woolhouse „A supplement to the Locke bibliography“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 4, 1973. P. 10-24.

• H. A. S. Schankula „A summary catalogue of the philosophical manuscript papers of John Locke“. // IN: Bodleian Library record. – Nr. 1, 1973. P. 24-35, Nr. 2, 1974. P. 81-82.

• R. Hall „Omissions from Christophersen“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 5, 1974. P. 18-23.

• R. Hall „More omissions from Christophersen“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 6, 1975. P. 23-25.

• R. Hall „Some more addenda to the Locke bibliography“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 6, 1975. P. 16-22.

• H. E. Biagini „Aporte a las bibliografías lockeanas de Hall y Woolhouse“. // IN: Cuadernos de filosofía (Universidad de Buenos Aires). – Nr. 16, 1976. P. 99-108.

• E. S. De Beer „Bishop Law’s list of books attributed to Locke“. // IN: Locke newsletter. – Nr.7, 1976. P. 47-54.

• B. Maiorca „John Locke in Italia : un secolo di bibliografia (1875-1976)". // IN: Rivista di filosofia. – Nr. 67 (1976. P. 349–377.

• L. J. Tobey „The history of ideas : a bibliographical introduction“. – Santa Barbara, Kalifornija, Clio Books, 1975-77.

• H. E. Biagini „Nuevo aporte a las bibliografías lockeanas de Hall y Woolhouse“. // IN: Cuadernos de filosofía (Universidad de Buenos Aires). – Nr. 18, 1978. P. 183–186.

• P. H. Nidditch „The Clarendon edition of the works of John Locke, a progress report“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 9, 1978. P. 15-19.

• E. A. Driscoll „Note on the authorship of an ethical fragment in the memorandum book of John Locke senio“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 11, 1980. P. 109–110.

• G. Heismann „Addenda to the Locke bibliography : Austrian and German dissertations“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 11, 1980. P. 13-17.

• G. Kemerling „Some nineteenth-century additions to Christophersen“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 11, 1980. P. 9-12.

• V. Chappell „Selected articles on Locke : a computerized bibliography“. // IN: Philosophy research archives. – Nr. 7, 1981. P. 461–500.

• R. Hall ir R. Woolhouse „80 years of Locke scholarship : a bibliographical guide“. – Edinburgas, University Press, 1983. – x, 215 p.

• S. Goyard-Fabre „Informations bibliographiques“. // IN: La pensée libérale de John Locke. – 1984. P. 7-18.

• J. C.Attig „A new index to Christophersen’s Bibliographical introduction to the study of John Locke“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 16, 1985. P. 53-77.

• J. C. Attig „The works of John Locke : a comprehensive bibliography from the seventeenth century to the present“. – Westportas, Coningemas; Londonas, Anglija, Greenwood Press, 1985. – xx, 185 p.

• Kansei Gakuin Daigaku Toshokan „Rokku, Sumisu, Miru fushi chosaku bunko mokuroku = A catalogue of Locke, Smith, Mills collections“. – Nishinomiya-shi, Kansei Gakuin Daigaku Toshokan, 1985. 171 p.

• J. S. Yolton ir J. W. Yolton „John Locke, a reference guide“. – Bostonas, Masasčiucesas, G. K. Hall, 1985. – xxvii, 294 p.

• R. M. P. Malpas „An electronic text of the Essay“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 21, 1990. P. 57-110.

• J. R. Milton „John Locke and the Fundamental Constitutions of Carolina“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 21, 1990. P. 111–133.

• J. Khalfa „Note critique“. // IN: Philosophie (Paryžius). – Nr. 30, 1991. P. 90-94.

• L. Stepelevich „Past masters : the electronic editions of Locke, Berkeley, and Hume“. // IN: Computers and the humanities. – Nr. 25, 1991. P. 68-70.

• E. McCann „Report on the Past Masters Project. II, Locke database“. // IN: Archiv für Geschichte der Philosophie. – Nr. 75, 1993. P. 91-95.

• J. R. Milton „Philanthropy, or the Christian philosophers : a possible addition to the Lockean Canon“. // IN: British journal for the history of philosophy. – Nr. 2, 1993. P. 64-66.

• R. F. Ward „Some eighteenth-century supplements to the Yolton and Attig bibliographies“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 24, 1993. P. 107–114.

• P. Lindenbaum „Authors and publishers in the late seventeenth century : new evidence on their relations“. // IN: The Library. – Nr. 17, 1995. P. 250–269.

• G. G. Meynell „Why ‘Fox’ Bourne?“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 27, 1996. P. 149-150.

• J. R. Milton „Locke manuscripts among the Shaftesbury papers in the Public Record Office“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 27, 1996. P. 109–130.

• J. R. Milton „Lockean political apocrypha“. // IN: British journal for the history of philosophy. – Nr. 4, 1996. P. 247–266.

• J. R. Milton „John Locke’s medical notebooks“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 28, 1997. P. 135–156.

• J. R. Milton „The dating of ‘Adversaria 1661’“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 29, 1998. P. 105-117.

• J. S. Yolton „John Locke, a descriptive bibliography“. – Bristolis, Anglija, Thoemmes Press, 1998. – xxix, 514 p. ISBN 1-85506-449-9

• M. Goldie „Addenda to The correspondence of John Locke : request for information“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 30, 1999. P. 15-16.

• I. Harris „Locke’s bibliography“. // IN: British journal for the history of philosophy. – Nr. 7, 1999. P. 359–361.

• J. Schøsler „La diffusion des écrits de Locke aux XVIIe et XVIIIe siècles“. // IN: Dialogue (Montreal). – Nr. 38, 1999. P. 593–600.

• M. A. Stewart „Index and corrigenda to The correspondence of John Locke : request for information“. // IN: Locke newsletter. – Nr. 30, 1999. P. 13-14.

• R. Hutchinson “Thirty-year index 1970-1999 [to the Locke newsletter]”. // IN: Locke newsletter. – Nr. 31, 2000. P. 195–263.

• M. Goldie „Sparing the rod : Locke manuscripts come to light in California“. // IN: Times literary supplement. – Nr. 6, 2001. P. 13-14.

• J. R. Milton „Some recent additions to Locke’s correspondence“. // IN: Locke studies. – Nr. 1, 2001. P. 229–234.

• M. G. Spencer „Locke and eighteenth-century British philosophy : recent tools and resources“. // IN: Eighteenth-century studies. – Nr. 34, 2000/2001. P. 642–645.

• G. Meynell.“ Von Leyden’s transcripts of Locke’s shorthand“. // IN: Locke studies. – Nr. 2 2002. P. 239–240.

• D. Robinson ir Judy Groves „Introducing Political Philosophy“. Icon Books. 2003. ISBN 1-84046-450-X.

• George S. Rousseau “Nervous Acts: Essays on Literature, Culture and Sensibility”. Palgrave Macmillan. 2004. ISBN 1-4039-3453-3.

• M. Goldie „Distribution lists for copies of Locke’s books and Boyle’s General history of the air“. // IN: Locke studies. – Nr. 4, 2004. P. 235–242.

• J. S. Yolton „Addenda and errata to John Locke: a descriptive bibliography“. // IN: East-Central intelligencer. – Nr. 2, 2004. P. 12-20.

• M. Goldie „Printing history of Locke’s writings, 1686-1800“. // IN: Locke studies. – Nr. 5, 2005. P. 215–221.

• J. S. Yolton „Addenda and errata to John Locke: a descriptive bibliography“. // IN: Locke studies. – Nr. 6, 2006. P. 199–209.

• P. Milton „Pierre Des Maizeaux, A collection of several pieces of Mr. John Locke, and the formation of the Locke Canon“. // IN: Eighteenth-century thought. – Nr. 3, 2007. P. 255–291.

• Alexander Moseley „John Locke: Continuum Library of Educational Thought“. Continuum, 2007. 234 p. ISBN 0-8264-8405-0.

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose