John C. Calhoun

John C. Calhoun
7-asis JAV viceprezidentas
Gimė	1782 m. kovo 18 d. Abevilis, Pietų Karolina, JAV
Mirė	1850 m. kovo 31 d. (68 metai) Vašingtonas, JAV
7-asis JAV viceprezidentas
Ėjo pareigas	1825 m. kovo 4 d. – 1832 m. gruodžio 28 d.
Ankstesnis	Daniel D. Tompkins
Vėlesnis	Martin Van Buren
16-asis JAV valstybės sekretorius
Ėjo pareigas	1844 m. balandžio 1 d. – 1845 m. kovo 10 d.
Ankstesnis	Abel P. Upshur
Vėlesnis	James Buchanan
10-asis JAV karo sekretorius Ėjo pareigas 1817 m. gruodžio 8 d. – 1825 m. kovo 8 d. Ankstesnis William H. Crawford Vėlesnis James Barbour
Partija	Demokratas-respublikonas, demokratas
Vikiteka	John C. Calhoun
Parašas

Džonas Koldvelas Kalhaunas (angl. John Caldwell Calhoun, 1782 m. kovo 18 d. – 1850 m. kovo 31 d.) – JAV valstybės veikėjas ir politikos teoretikas, 1825–1832 m. JAV viceprezidentas. Kalhaunas atkakliai gynė vergiją ir siekė apsaugoti baltųjų pietinių valstijų interesus. Jis pradėjo savo politinę karjerą kaip nacionalistas ir stiprios nacionalinės vyriausybės bei apsauginių muitų šalininkas. 1820-ųjų pabaigoje jo pažiūros radikaliai pasikeitė ir jis tapo vienu iš pagrindinių valstijų teisių, ribotos vyriausybės, nulifikavimo ir mažų tarifų šalininkų. Jis manė, kad Šiaurės pritarimas šiems politikos punktams yra sąlyga, kad pietūs liktų Sąjungoje. Jo įsitikinimai ir įspėjimai padarė didelę įtaką Pietų atsiskyrimui nuo Sąjungos 1860–1861 m. Jis buvo pirmasis viceprezidentas, atsistatydinęs iš pareigų, ir vienintelis iki Spiro Agnew atsistatydinimo 1973 metais.

Kalhaunas pradėjo savo politinę karjerą, kai 1810 m. buvo išrinktas į Atstovų rūmus. Dirbdamas karo sekretoriumi vadovaujant prezidentui Džeimsui Monro, pertvarkė ir modernizavo karo departamentą. Kalhaunas buvo kandidatas į prezidentus 1824 m. JAV prezidento rinkimuose, tačiau nesulaukęs palaikymo, pasitraukė iš kovos dar iki rinkimų, bet sutiko būti kandidatu į viceprezidentus. Rinkikų kolegija didžiule balsų dauguma išrinko Kalhauną viceprezidentą. Ėjo viceprezidento pareigas, vadovaujant prezidentams Džonui Kvinsiui Adamsui ir Endriu Džeksonui.

Kalhaunas nesutarė su Džeksonu dėl nulifikavimo politikos, palaikė Pietų Karolinos teisę panaikinti federalinius tarifų įstatymus, kurie, jo manymu, buvo nesąžiningai palankūs šiaurės valstijoms. 1832 m., likus vos keliems mėnesiams iki antrosios kadencijos pabaigos, Kalhaunas atsistatydino iš viceprezidento pareigų ir parėjo dirbti į Senatą. 1844 m. Demokratų partijoje siekė būti iškeltas kandidatu į prezidentus, bet pralaimėjo netikėtam kandidatui Džeimsui Polkui, kuris vėliau ir buvo išrinktas į JAV prezidento postą. 1844–1845 m. dirbo valstybės sekretoriumi prezidento Džono Tailerio administracijoje. Eidamas šias pareigas palaikė Teksaso aneksiją, kaip priemonę išplėsti vergvaldžių įtaką, ir padėjo išspręsti Oregono sienos ginčą su Britanija. Vėliau Kalhaunas grįžo dirbti į Senatą, priešinosi Meksikos ir Amerikos karui, Vilmoto išlygai ir 1850 m. kompromisui.

Šaltiniai

Politinis postas
Prieš tai: William H. Crawford	JAV karo sekretorius 1817–1825	Po to: James Barbour
Prieš tai: Daniel D. Tompkins	JAV viceprezidentas 1825–1832	Po to: Martin Van Buren
Prieš tai: Abel P. Upshur	JAV valstybės sekretorius 1844–1845	Po to: James Buchanan