Jean-Marie Gustave Le Clézio
| pranc. Jean-Marie Gustave Le Clézio | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1940 m. balandžio 13 d. Nica, Prancūzija |
| Tautybė | prancūzas |
| Veikla | rašytojas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Jean-Marie Gustave Le Clézio |
Jean-Marie Gustave Le Clézio (dažnai vadinamas tik J. M. G. Le Clézio, g. 1940 m. balandžio 13 d.) – prancūzų rašytojas ir profesorius. Jis parašė daugiau nei 40 knygų, 1963 m. gavo Prix Renaudot už romaną „Tardymas“ (Le Procès-Verbal). 2008 m. jis apdovanotas Nobelio literatūros premija kaip „naujų išvykimų, poetinių nuotykių ir kūniškų ekstazių autorius, žmonijos, esančios už valdančios civilizacijos ribų ir po valdančia civilizacija, tyrinėtojas“.
Biografija
redaguotiLe Clézio motina gimė Nicoje, o tėvas – Mauricijuje (kurį tuo metu valdė britai, bet jis buvo prancūzas). Abiejų tėvų protėviai buvo kilę iš Morbihano pietų Bretanėje[1]. Jo protėvis iš tėvo pusės François Alexis Le Clézio pabėgo iš Prancūzijos 1798 m. ir su žmona įsikūrė Mauricijuje, kuris tuo metu buvo Prancūzijos kolonija, bet greitai atsidūrė britų rankose. Prancūzams buvo leista išlaikyti kalbą ir papročius. Nors pats Le Clézio niekada negyveno Mauricijuje ilgiau nei kelis mėnesius, jis save laikė prancūzu ir mauricijiečiu[2]. Jis turi dvigubą pilietybę (Mauricijus tapo nepriklausomu 1968 m.) ir salą vadina savo „mažąja tėvyne“.[3][4]
Pats Le Clézio gimė Nicoje per Antrąjį pasaulinį karą, kai jo tėvas tarnavo britų armijoje Nigerijoje[5]. Jis buvo auginamas Roquebillière kaime šalia Nicos iki 1948 m., kai jis su motina ir broliu išvyko pas tėvą į Nigeriją. Jo 1991 m. romanas Onitsha yra pusiau autobiografinis. 2004 m. jis parašė esė apie santykius su tėvais ir vaikystę Nigerijoje.
Pastudijavęs Bristolio universitete Anglijoje 1958–1959 m.[6], Le Clézio baigė Nicos literatūros institutą.[7] 1964 m. jis gavo magistro laipsnį Provanco universitete, diplominio darbo tema – Henri Michaux[8] .
Po kelerių metų Bristolyje ir Londone jis išvyko į JAV dirbti mokytoju. 1967 m. Le Clézio tarnavo prancūzų daliniuose Tailande, bet buvo greitai išvytas iš šalies, nes protestavo prieš nepilnamečių prostituciją. Likusį tarnybos laiką jis praleido Meksikoje. 1970–1974 m. Le Clézio gyveno su Embera-Wounaan gentimi Panamoje. 1975 m. jis vedė marokietę Jémia ir turi tris dukteris (vieną iš pirmos santuokos). Nuo XX a. dešimto dešimtmečio jie gyvena Albukerkėje, Nicoje ar Mauricijuje[9] .
1983 m. Perpinjano universitete Le Clézio apsigynė daktaro laipsnį iš Meksikos kolonijinės istorijos, būtent taraskanų, gyvenančių Mičoakano provincijoje, užkariavimo. Jo darbas buvo leistas prancūzų žurnale ir išverstas į ispanų kalbą 1985 m.[10]
Jis mokė daugelyje universitetų. Kadangi dažnai lankėsi Pietų Korėjoje, 2007 m. dėstė prancūzų kalbą Ewha moterų universitete Seule.[11][12]
2013 m. jis tapo garbės profesoriumi Nankino universitete Kinijoje.[13]
Romanai
redaguoti- Le Procès-Verbal (Tardymas)
- Le Jour où Beaumont fit connaissance avec sa douleur
- Le Livre des fuites (Skrydžių knyga: Nuotykio istorija)
- Le déluge (Potvynis)
- Terra amata
- La Guerre (Karas)
- Voyages de l’autre côté
- Désert (Dykuma)
- Le Chercheur d’or
- Étoile errante (Klajojanti žvaigždė)
- Onitsha
- La Quarantaine
- Poisson d’or
- Hasard suivi de Angoli Mala
- Fantômes dans la rue
- Révolutions
- Ourania
- Ritournelle de la faim
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Tahourdin, Adrian (April 21, 2006). „A Frenchman and a geographer“. 5th paragraph. London: review is taken from the TLS. Suarchyvuotas originalas 2011-09-04. Nuoroda tikrinta 9 December 2008. „"Le Clézio's family were originally from Morbihan on the west coast of Brittany. At the time of the Revolution, one of his ancestors, who had refused to enlist in the Revolutionary Army because they had insisted he cut his long hair, fled France with the intention of reaching India, but disembarked on Mauritius, and stayed there“
- ↑ „A Frenchman and a geographer“. Adrian Tahourdin. London: The Times Literary Supplement. 2006-04-21. Suarchyvuotas originalas 2011-09-04. Nuoroda tikrinta 11 December 2008. „"Le Clezio regards himself as Franco-Mauritian“
- ↑ Angelique Chrisafis (2008-10-10). „Nobel award restores French literary pride“. London: The Guardian. „He has joint Mauritian citizenship and calls the island his "little fatherland“
- ↑ Bremner, Charles (2008-10-09). „Jean-Marie Gustave Le Clezio wins the 2008 Nobel Literature Prize“. London: Times Online. Suarchyvuotas originalas 2011-06-16. Nuoroda tikrinta 2008-10-09. „Le Clézio, who was born in Nice and has lived in England, New Mexico and South Korea, said that he was touched by the honour. He mentioned his British father, a surgeon, and his childhood in Mauritius and Nigeria. „I was born of a mix, like many people currently in Europe," he said.“
- ↑ della Fazia Amoia, Alba; Alba Amoia, Bettina Liebowitz (2009). Multicultural Writers Since 1945. Westport, Connecticut: Greenwood Publishing Group. pp. 313–318. ISBN 9780313306884.
- ↑ „Jean-Marie Gustave Le Clézio wins Nobel Prize“. University of Bristol. 2008-10-10. Nuoroda tikrinta 2008-11-07.
- ↑ MBA-unice.edu Archyvuota kopija 2009-08-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Marshall, Bill; Cristina Johnston. France and the Americas. ABC-CLIO, 2005. ISBN 1851094113. p.697
- ↑ Pollard, Niklas; Estelle Shirbon (2008-10-09). „Nomadic writer wins Nobel prize“. International Herald Tribune. Suarchyvuota iš originalo 2008-10-12. Nuoroda tikrinta 2008-10-09.
- ↑ Le Clézio, La Conquista divina de Michoacán. Fondo de Cultura Económica
- ↑ Lee Esther (2008-01-02). „Acclaimed French author praises Korean literature“. JoongAng Daily.
- ↑ Yonhap News (2008-10-09). „한국과 각별한 인연 가진 르클레지오“ (korėjiečių). Dong-a Ilbo. Suarchyvuotas originalas 2008-12-11. Nuoroda tikrinta 2011-10-21.
- ↑ „Chinese literature full of creativity, vitality: Nobel laureate Le Clezio“. 2019-05-14. Suarchyvuotas originalas 2020-08-10. Nuoroda tikrinta 2020-05-10., Tikrinta 2020-05-10.