Janis Grauduonis
Janis Grauduonis (latv. Jānis Graudonis, 1913 m. rugpjūčio 27 d. Lazduonoje, Maduonos rajonas – 2005 m. vasario 6 d. Rygoje) – Latvijos archeologas, habilituotas istorijos mokslų daktaras, Latvijos mokslų akademijos narys.
Biografija redaguoti
1932 m. baigė Maduonos vidurinę mokyklą. 1937 m. baigė Rygos mokytojų institutą, 1949 m. – istoriją Latvijos universitete. 1963 m. istorijos mokslų kandidatas, 1988 m. habilituotas istorijos mokslų daktaras.
1947–1949 m. Latvijos istorijos instituto laborantas, su Elvyra Šnore kasinėjo Nukšių kapinyną. 1948–1949 m. Rygos 1-osios vidurinės mokyklos mokytojas. 1950 m. įstojo į TSRS archeologijos institutą ir netrukus represuotas.
1952–1955 m. Rygos kartono fabriko techninis darbuotojas. Dirbdamas išlaikė kandidatinio minimumo egzaminus Leningrado universitete. Nuo 1955 m. atgavęs mokytojo teises vėl mokytojavo Rygos 2-ojoje vidurinėje mokykloje, nuo 1958 m. vėl dirbo Istorijos institute. 1992 m. Latvijos mokslų akademijos narys. Nuo 1993 m. profesorius. 1994–1999 m. Latvijos archeologų draugijos valdybos pirmininkas.
Mokslinė veikla redaguoti
Tyrimų sritis – bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus paminklai. Vadovavo 35 archeologinių paminklų tyrinėjimams, svarbiausi: Reznių kapinynas, Mūkukalnio gyvenvietė, Kivutkalnio kapinynas ir gyvenvietė, Ikškilės pilis, Turaidos pilis.[1]
Bibliografija redaguoti
- Latvijas PSR arheologija (Latvijos TSR archeologija), vienas autorių, 1974 m.
- Bronzos amžiaus Krivutkalno kapinynas, vienas autorių, rusų k., 1985 m.
- Latvija bronzos ir ankstyvajame geležies amžiuje, rusų k. 1967 m.
- Nocietinātās apmetnes Daugavas lejtecé (Dauguvos žemupio įtvirtintos gyvenvietės), 1989 m.
- Arheologijas terminu Vārdnica (Archeologijos terminų žodynas), 1994 m.
- Mana dzīve atmiņu gaismā. Arheologa dzīvesstāsts, Rīga, Zinātne, 2008.
Įvertinimas redaguoti
- 1993 m. Latvijos mokslų akademijos didysis aukso medalis
- 1996 m. Trijų žvaigždžių ordinas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vytautas Kazakevičius. Janis Grauduonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 107 psl.
Nuorodos redaguoti
- Jānis Graudonis, vēsturnieks, arheologs, sabiedrisks darbinieks Archyvuota kopija 2010-04-16 iš Wayback Machine projekto.