Jānis Ivanovs
Janis Ivanovas latv. Jānis Ivanovs | |
---|---|
Gimė | 1906 m. spalio 9 d. Preiliai, Vitebsko gubernija, Rusijos imperija |
Mirė | 1983 m. kovo 27 d. (76 metai) Ryga, Latvijos SSR, SSRS |
Veikla | latvių kompozitorius |
Organizacijos | Latvijos konservatorija |
Pareigos | profesorius |
Alma mater | Rygos konservatorija |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Janis Ivanovas (latv. Jānis Ivanovs, 1906 m. spalio 9 d. Preiliai – 1983 m. kovo 27 d. Ryga) – latvių kompozitorius.
Biografija
redaguotiKilęs iš rusų sentikių šeimos. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915–1920 m. gyveno Vitebske, Smolenske. 1933 m. baigė Rygos konservatorijos Jazepo Vytuolo kompozicijos klasę. Nuo 1931 m. Latvijos radijo simfoninio orkestro dirigentas, 1945–1963 m. Latvijos radijo meno vadovas. Nuo 1944 m. dėstė Latvijos konservatorijoje; nuo 1955 m. profesorius.
Kūryba
redaguoti1933–1983 m. sukūrė 21 simfoniją, tarp jų – VI Latgališkoji simfonija (Latgales simfonija 1949 m., VIII ir XIII (1958 m., 1970 m.), simfoninių poemų, tarp jų – „Lačplėsis“ (Lačplesis 1957 m.), simfoninių paveikslų, instrumentinių koncertų, 3 styginių kvartetus, kūrinių fortepijonui, dainų, kino filmų muzikos.[1]
Įvertinimas
redaguoti- 1959 m. ir 1970 m. – Latvijos TSR valstybinė premija
- 1950 m. TSRS valstybinė premija
- 1965 m. TSRS liaudies artistas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kazys Jasinskas. Janis Ivanovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 416 psl.
Nuorodos
redaguoti- Janis Ivanovas. Kūriniai Archyvuota kopija 2007-10-25 iš Wayback Machine projekto.