Vikipedija

Irano įkaitų krizė

Irano įkaitų krizė – 444 dienas trūkusi diplomatinė krizė, prasidėjusi 1979 m. lapkričio 4 d., kai grupė ginkluotų Ruholos Chomeinio pasekėjų, palaikančių Irano revoliuciją, užėmė JAV ambasadą Teherane ir įkaitais paėmė 52 JAV diplomatus ir piliečius.[1][2] 1981 m. sausio 20 d. įkaitai buvo paleisti.

Protestuojančių Irano studentų minia prie JAV ambasados Teherane (1979 m. lapkričio 4 d.)

Vakarų žiniasklaida krizę apibūdino, kaip „keršto ir abipusio nesupratimo raizginį”.[3] JAV prezidentas Džimis Karteris įkaitų krizę pavadino šantažu, o įkaitus – „terorizmo ir anachijos įkaitais”.[4] Pačiame Irane šie įvykiai buvo vertinami palankiai, kaip veiksmai prieš JAV ir jo įtaką Irane, įskaitant JAV ilgametę paramą Irano šachui Mohamedui Reza Pahlaviui ir numanytas JAV pastangas pakenkti Irano revoliucijai.[5] Po to kai 1979 m. šachas buvo nuverstas, jam buvo suteiktas politinis prieglobstis JAV. Naujasis Irano režimas reikalavo, kad Mohamedas Reza Pahlavis būtų grąžintas į Iraną, kad stotų prieš teismą dėl jam mestų kaltinimų vykdžius nusikaltimus prieš Irano žmones per jo sukurtą slaptąją policiją. Iranas taip pat laikė JAV šių nusikaltimų bendrininke. Visi naujojo režimo reikalavimai buvo atmesti. JAV įkaitų paėmimą laikė sunkiu tarptautinės teisės principų pažeidimu. Vienas iš tokių principų yra Vienos Konvencijos dėl diplomatinių santykių nuostatos, kuriomis diplomatai ir diplomatinės atstovybės įgijo neliečiamybę.[6][7][8][9] 1979 m. gruodį šachas Mohamedas Reza Pahlavis išvyko iš JAV, jam buvo suteiktas prieglobstis Egipte, kur 1980 m. liepos 27 d. jis mirė nuo vėžio sukeltų komplikacijų.

Šeši amerikiečių diplomatai išvengė paėmimo į nelaisvę ir 1980 m. sausio 27 d. buvo išlaisvinti per bendrą Kanados ir Centrinės žvalgybos agentūros operaciją. Ši operacija pavaizduota 2012 metų JAV filme „Operacija Argo”. Krizė pasiekė kulminaciją 1980 m. pradžioje, kai po nepavykusių diplomatinių derybų dėl įkaitų išlaisvinimo, prezidentas Karteris įsakė, naudojantis prie Irano patruliuojančiais JAV karo laivais, organizuoti įkaitų išlaisvinimo misiją – operaciją „Erelio nagai“. Nepavykusi misija nusinešė vieno civilio ir 8 amerikiečių karių gyvybes. Po šios nesėkmės atsistatydino JAV valstybės sekretorius Cyrus Vance. 1980 m. rugsėjį Irakas įsiveržė į Iraną. Prasidėjo Irako–Irano karas. Tai lėmė Irano vyriausybės sprendimą, bendradarbiaujant Alžyrui, atnaujinti derybas su JAV.[10]

Politikos apžvalgininkai teigė, kad ši krizė buvo pagrindinis Karterio administracijos žlugimo faktorius.[11] Karteris triuškinančiu balsų skirtumu pralaimėjo kovą dėl antrosios kadencijos. Įkaitai galiausiai buvo išlaisvinti praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo pasirašyti Alžyro susitarimai, ir kelioms minutėms po to, kai prisiekė naujasis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas. Irane ši krizė sustiprino ajatolos Ruholo Chomeinio prestižą ir teokratų, kurie priešinosi santykių su Vakarais normalizavimui, politinę galią.[12] Po šios krizės JAV įvedė Iranui ekonomines sankcijas, kurios dar labiau susilpnino šių šalių ryšius.[13]

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Penn, Nate (November 3, 2009). „444 Days in the Dark: An Oral History of the Iran Hostage Crisis“. GQ. Nuoroda tikrinta January 6, 2020.
  2. ↑ Sahimi, Muhammad (November 3, 2009). „The Hostage Crisis, 30 Years On“. Frontline. PBS. Nuoroda tikrinta January 6, 2020.
  3. ↑ Skow, John (January 26, 1981). „The Long Ordeal of the Hostages“. Time. Nuoroda tikrinta May 27, 2015.
  4. ↑ „Air Force Magazine“ (PDF). Air Force Magazine. April 5, 2016. Suarchyvuotas originalas (PDF) November 27, 2012. Nuoroda tikrinta May 5, 2016.
  5. ↑ Kinzer, Stephen. „Thirty-five years after Iranian hostage crisis, the aftershocks remain“. BostonGlobe.com. The Boston Globe. Nuoroda tikrinta April 15, 2018.
  6. ↑ „Doing Satan's Work in Iran“ (PDF). The New York Times. November 6, 1979. Nuoroda tikrinta January 4, 2016.
  7. ↑ Kinzer, Stephen. (2003). All The Shah's Men: An American Coup and the Roots of Middle East Terror. Hoboken, New Jersey: John Wiley & Sons.
  8. ↑ Nalle, David (2003). „All the Shah's Men: An American Coup and the Roots of Middle East Terror“. Middle East Policy. 10 (4): 148–55.
  9. ↑ Pryce-Jones, David (2003). „A Very Elegant Coup“. National Review. 55 (17): 48–50.
  10. ↑ „History, Travel, Arts, Science, People, Places | Smithsonian“. Smithsonianmag.com. Suarchyvuotas originalas balandžio 19, 2013. Nuoroda tikrinta gegužės 5, 2016.
  11. ↑ Reagan's Lucky Day: Iranian Hostage Crisis Helped The Great Communicator To Victory Archyvuota kopija gegužės 15, 2013, iš Wayback Machine projekto., CBS News, January 21, 2001
  12. ↑ Mackey, Sandra (1996) The Iranians: Persia, Islam and the Soul of a Nation. New York: Dutton. p. 298. ISBN 9780525940050
  13. ↑ „A Review Of US Unilateral Sanctions Against Iran“. Mafhoum.com. August 26, 2002. Nuoroda tikrinta May 5, 2016.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Irano_įkaitų_krizė&oldid=6938783"