Inzakas
Inzakas, Enzagas – dievybė, garbinta Dilmune. Šumerų įrašuose šis dievas vadinamas Enzagu, laikomas aukščiausiąja Dilmuno dievybe, o įrašuose iš Dilmuno apibūdinamas kaip rytinės Arabijos regiono (Agaru) dievas.[1]
Enzagas minimas šumerų poemoje „Enkis ir Ninhursag“, pasak kurios, atsiradęs iš šių dievybių sąjungos. Pasakojama, kad iš Enkio sėklos, išsiliejusios ant jo dukters Utu šlaunų, išaugę aštuoni augalai. Enkiui juos suvalgius, jį užklupę negalavimai įvairiose kūno dalyse. Tuomet Ninhursag vieną po kitos pagimdžiusi aštuonias dievybes, tarp jų ir Enzagą – „Dilmuno viešpatį“.[2]
Manoma, Inzako kulto centro būta ir Failakos saloje, greičiausiai čia stovėjo jo šventykla. Naujosios Babilonijos karalystės laikotarpiu Inzakas buvo tapatinamas su rašto dievu Nabu, viename tekste įvardijamas Dilmuno Nabu. Žinomas ir babiloniečių himnas, kuriame Inzako žmona vadinama deivė Šuluhitu.[1]
Drauge su deive Meskilak minimas dviejuose XIV a. pr. m. e. datuojamuose laiškuose, parašytuose Dilmuno valdytojo Ili-ipasros (Ili-ippasra) ir adresuotuose Nipūro valdytojui Ililiya. Jų įžangoje kartojasi ta pati standartinė formulė: „Tegu Inzagas ir Meskilak, Dilmuno dievai, sergsti tavo gyvybę“.[3]
Dievybė tokiu pat vardu buvo garbinama ir Elame drauge su Ea bei Inšušinaku, su kuriais sudarė dievybių triadą.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 66. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 77.
- ↑ Michael Rice. The Archaeology of the Arabian Gulf. Routledge, 1994, p. 115–117.