Inkrustacija (lot. incrusto 'apteplioju, aptepu') – dailės dirbinių dekoravimo technika; dailės kūrinys, sukurtas šia technika.

Kėdė iš papjė-mašė, inkrustuota perlamutru.

Įvairių medžiagų (medžio, metalo, marmuro, kaulo, perlamutro, gintaro) plokštelės arba gabalai įstatomi į išraižytą (dažniausiai kitokios medžiagos) paviršių. Iš plokščių arba gabalų sudaromi ornamentai, figūrinės kompozicijos arba peizažai. Medis gali būti inkrustuojamas medžiu (intarsija), metalas metalu, akmuo akmeniu.

Inkrustacija atsirado antikoje, paplito italų renesanso, XVIIXVIII a. prancūzų dailėje. Lietuvoje buvo inkrustuojami dirbiniai iš medžio ir metalo.[1]

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. InkrustacijaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 471 psl.