Informacijos teorija
Informacijos teorija – mokslas, kuris nagrinėja informacijos kiekio matavimo, gavimo, keitimo, kaupimo, vaizdavimo, perdavimo įvertinimą ir metodinius aprašus. Informacija yra diskrečiosios matematikos dalis. Informacijos kiekio matas – informacijos entropija.
Informacijos teorija glaudžiai siejasi su matematika, statistika, kompiuterių mokslu, informatika, fizika, elektronikos inžinerija ir kt.
Istorija Keisti
Informacijos teorijos kaip mokslo šakos pradininku laikomas JAV matematikas Klaudas Šenonas (Claude Elwood Shannon), kai 1948 metais pasirodė jo veikalas „Matematinė komunikacijos teorija“. Nors pačios informacijos teorijos idėjas jau anksčiau nagrinėjo Haris Naikvistas ir Ralfas Hartlis.
Kryptys Keisti
Pagrindinės informacijos teorijos kryptys:
- Struktūrinė informacijos teorija – nagrinėja diskrečiosios informacijos masyvus, informacijos kiekį juose.
- Statistinė informacijos teorija – nagrinėja informaciją tikimybiškai ir statistiškai.
- Semantinė informacijos teorija – nagrinėja informacijos prasmę ir turinį.
Uždaviniai Keisti
Vieni pagrindinių informacijos teorijos uždavinių yra:
- Informacijos kiekio nustatymas.
- Informacijos kokybės nustatymas.
- Informacijos siuntimo efektyvumas.
- Priimtos informacijos patikimumas.
Taikymas Keisti
Informacijos teorija taikoma kodavime (pavyzdžiui, vaizdo ir garso kompresijoje), kriptografijoje ir kitose srityse.
Taip pat skaitykite Keisti
Nuorodos Keisti
- „A Mathematical Theory of Communication“ by Claude E. Shannon Archyvuota kopija 1998-01-31 iš Wayback Machine projekto.
|
Šis straipsnis apie mokslą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |