Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Imunoanalizėbiocheminis tyrimas, nustatantis cheminio junginio ar molekulės buvimą arba koncentraciją tirpale panaudojant antikūną (dažniausiai) arba antigeną (kartais). Imunoanalizės metu nustatoma molekulė dažnai vadinama „analite“ ir dažniausiai yra baltymas, nors tai gali būti ir kitokios molekulės (pvz. cukrūs arba lipidai), jei yra sukurti tinkami antikūnai, galintis tikslingai prisijungti prie tiriamos molekulės. Biologiniuose skysčiuose, pavyzdžiui, kraujo serume ar šlapime, esančios analitės dažnai matuojamos imunoanalizėmis medicinos ir mokslinių tyrimų tikslais.[1]

Imunoanalizių būna įvairių formatų ir variantų. Imunoanalizė gali būti atliekama keliais etapais, kai antikūnai pridedami ir išplaunami arba atskiriami skirtingais tyrimo etapais. Daugiapakopiai tyrimai dažnai vadinami atskyrimo imunoanalizėmis arba heterogeninėmis imunoanalizėmis. Kai kuriuos imunoanalizės tyrimus galima atlikti tiesiog sumaišant reagentus su mėginiu ir atliekant fizikinį matavimą. Tokie tyrimai vadinami homogeniniais imunocheminiais tyrimais arba rečiau – neskaidomaisiais imunocheminiais tyrimais.

Atliekant imunoanalizes dažnai naudojami kalibratoriai. Kalibratoriai yra tirpalai, kuriuose yra žinomos koncentracijos tiriamosios analitės. Palyginus tyrimo atsaką į tikrąjį mėginį su kalibruotu atsaku į kalibratorinį tirpalą, galima interpretuoti signalo stiprumą pagal analitės buvimą mėginyje arba jos koncentraciją.

Išnašos redaguoti

  1. Yetisen A. K. (2013). „Paper-based microfluidic point-of-care diagnostic devices“. Lab on a Chip. 13 (12): 2210–2251. doi:10.1039/C3LC50169H. PMID 23652632.