Idrisas ibn Abdula
| Idris ibn Abdullah arab. إدريس بن عبدالله | |
|---|---|
| Maroko valdovas | |
| |
| Mulaj Idrisas, pastatas su žaliu stogu – Idris I kapavietė | |
| Idrisidų dinastija | |
| Mirė | 791 m. palaidotas Mulaj Idrise |
| Maroko valdovas | |
| Valdė | 788 - 791 m. |
Idris I (arba Idris ibn Abdullah arab. إدريس بن عبدالله m. 791 m., palaidotas Mulaj Idrise) – pirmasis Idrisidų dinastijos valdovas, valdęs nuo 788 m. iki 791 m.[1] Jo sukurta dinastija atnešė islamą į Maroką.[2]
Istorija redaguoti
Idris I buvo kalifo Ali ir jo žmonos Fatimos, pranašo Mahometo dukros, sūnaus Hasano ibn Ali proanūkas. Jis 786 m. pabėgo nuo Abasidų persekiojimo į Šiaurės Afriką (dabartinę Maroko teritoriją), kur įkūrė Idrisidų dinastiją.
Pradžioje, netoli Romos imperijos miesto Volubilio, ant Zarhon kalvos, jis įkūrė Mulaj Idriso miestą. Vėliau jis įkūrė Feso miestą ir jo sūnus Idris II pavertė šį miestą Idrisidų dinastijos sostine.
Pirmiausia Idris I užkariavo nedidelę šiaurės Maroko teritoriją ir jį pripažino berberų genties vadas Avraba[3] (Awraba). Šis įvykis laikomas šalies suvienijimo, Idrisidų dinastijos pradžios, Maroko valstybės – antros musulmonų valstybės po Al Andalų (dabartinėje Ispanijoje), kurie buvo nutraukę ryšius su Abasidais iš Bagdado, atsiradimu. 789 m. Idris I prie savo karalystės prijungė Tlemseną. Tai supykdė Abasidų kalifą Harūną ar Rašidą (Harun al-Rashid), kuris pasiuntė emisarą Al-Chamakhą, kad nunuodytų Idrisą I. Idris I mirė 791 m. ir palaidotas Mulaj Idrise.
Nuorodos redaguoti
Išnašos redaguoti
- ↑ Idris I iš Libijos (Sayyid Muhammad Idris bin Sayyid Muhammad al-Mahdi al-Senussi) – Libijos karalius nuo 1951 m. iki 1969 m.
- ↑ A History of the Maghrib in the Islamic Period, Jamil M. Abun-Nasr, 1987, p. 52
- ↑ http://www.britannica.com/eb/topic-325461/Kusaylah Avraba – berberų karalius
| Prieš tai: ' |
Idrisidų dinastija 788-791 |
Po to: Idris II |