Vikipedija

IMAM Ro.44

IMAM Ro.44
Vaizdas:Ro44 Regia Aeronautica.jpg
Tipas Jūrinis naikintuvas-hidroplanas
Gamintojas Industrie Meccaniche e Aeronautiche Meridionali,
Italijos vėliava Italija
Kūrėjas Giovanni Galasso
Gamybos metai 1936-1937 m.
Pagrindiniai naudotojai Regia Aeronautica
Pagaminta vnt. 35 + 1 prototipas
Vieneto kaina 255 000 Italijos lirų

IMAM Ro.44 – Italijos Karalystės įmonėje IMAM (it. Industrie Meccaniche e Aeronautiche Meridionali) sukurtas vienvietis jūrinis naikintuvas hidroplanas. Pirmas skrydis – 1936 m. spalio mėn. Lėktuvas sukurtas kaip dviviečio katapultuojamo žvalgybinio hidropalno IMAM Ro.43 modifikacija, skirta ištaisyti jo trūkumus. Tai buvo paskutinis IMAM sukurtas biplanas.

Konstrukcija redaguoti

 
Ro.44 prototipas – dvivietis IMAM Ro.43

Ro.44 buvo mišrios konstrukcijos vienmotoris biplanas, išsaugojęs daugumą pirmtako Ro.43 elementų. R.43 fiuzeliažo galinė dalis buvo pertvarkyta, pašalinta šaulio-žvalgo kabina, modifikuota uodega. Po šių pakeitimų skrydžio charakteristikos liko beveik nepakitę, nors lėktuvas tapo manevringesniu.

Lėktuvo fiuzeliažas – suvirinta chromo-molibdeno plieno vamzdinė konstrukcija, iš viršaus ir aplink variklį dengta nuimamais duraliuminio skydais. Piloto kabina – atvira, su priekiniu stiklu. Fiuzeliažo galinė dalis ir stabilizatoriai – klasikinė plieninių vamzdžių konstrukcija, aptraukta apdorota drobe.[1]

Sparnai – iš modelio Ro.41 paveldėtos mišrios konstrukcijos: iš duraliuminio pagaminti lonžeronai ir medinės nerviūros, priekinė dalis – iš faneros, pilnai aptraukti drobe.[2] Viršutinio, „žuvėdros“ tipo sparno, montuoto fiuzeliažo viršuje, išlinkis užtikrino gerą matomumą tiek į priekį, tiek į viršų. Apatinis sparnas buvo atvirkščios „žuvėdros“ konfigūracijos. Kadangi Ro.44 buvo skirtas bazuoti laivuose, jų sparnai buvo atlenkiami atgal.[1]

Plūdumą užtikrino su fiuzeliažo apačia vamzdiniu plieniniu rėmu sujugnta didelė centrinė plūdė iš fanera dengtos medienos, papildyta dviem mažesniais apatinio sparno galuose sumontuotais plūdumo kompensatoriais.[1]

Lėktuvas buvo varomas priekyje sumontuotu NACA gaubtu dengtu 9 cilindrų viengubos žvaigždės tipo radialiniu varikliu „Piaggio P.X“, sukusiu trimentį metalinį keičiamo žingsnio sraigtą.

Ginkluotę sudarė pro proplerio diską šaudantys du fiksuoti 12,7 mm kalibro kulkosvaidžiai Breda-SAFAT su kolimatoriniu taikikliu, sumontuoti priešais pilotą.[3]

Gamyba redaguoti

Serijinė Ro.44 gamyba prasidėjo 1938 m. vasarį. Jos metu Italijos Aviacijos ministerija pakeitė savo planus dėl jūrinių naikintuvų dalinių skaičiaus ir sumažino užsakymą nuo 51 iki 35 vnt. Jie visi buvo skirti keturioms eskadrilėms, sudariusioms 88-ąją grupę ir 2-ąjai bei 3-ąjai Karinių oro pajėgų (it. Regia Aeronautica) jūrinėms eskadrilėms.[4] Visi Ro.44 buvo pagaminti iki 1938 m. liepos – 1939 m. vasario mėn. Pirmąją partiją sudarė 30 vnt. (lieposa 30 d. sudarytoje sutartyje nurodyta kaina – 7 650 000 lirų), antrąją, po užsakymo sumažinimo – 5 vnt. (1939 m. balandžio 4 d. sudarytoje sutartyje nurodyta kaina – 1 270 000 lirų).[2] Lėktuvų serijiniai numeriai buvo nuo ММ3691 iki ММ3725, karinėje apskaitoje jie užregistruoti numeriais nuo 3691 iki 3725.[2] Prototipo serijinis numeris nežinomas.[5]

Eksploatacija redaguoti

 
Ro.43 piloto kabina. Ro.44 buvo naudojama analogiška prietaisų konfigūracija

Kaip ir dvivietis pirmtakas, naujasis modelis taip pat buvo nesėkmingas. Nors Ro.44 buvo pakankamai greitas, tokius potencialių priešininkų orlaivius kaip britų torpednešiai Fairey Swordfish ar Fairey Seafox, jo maksimalus greitis buvo net 60 km/h mažesnis nei sausumos daliniuose naudoto Fiat CR.32,[6] o bazavimą jūroje turėję užtikrinti plūdurai neleisdavo tūpti esant didesniam nei 2 balų bangavimui. Lėktuvo eksploatacija parodė, jog tokio tipo lėktuvai – hidroplanai-naikintuvai – XX a. ketvirtame dešimtmetyje buvo nebereikalingi. Tolimųjų jūrų operacijų užduotis atlikdavo didesnius greičius išvystantys lėktuvnešiuose bazuojami denio naikintuvai, pakrantės apsaugos – sausumoje bazuojami lėktuvai. Italija ir Japonija tapo paskutinėmis hidroplanus-naikintuvus naudojusiomis šalimis. Mėginimai Ro.44 naudoti kaip bombonešį ar žvalgybinį lėktuvą taip pat nebuvo sėkmingi.[5]

Italijos įstojimo į Antrąjį Pasaulinį karą momentu Italijos laivynas (it. Regia Marina) eksploatavo aštuonis Ro.44, priskirtus 161-ąjai atskirai eskadrilei (Lero sala, Egėjo jūra). Ro.44 buvo naudojami Antrojo pasaulinio karo pradžios operacijose, įskaitant Vokietijos invaziją į Kretą. 1940 m. pabaigoje – 1941 m. pradžioje likę lėktuvai buvo perkelti iš fronto dalinių į mokymo eskadriles (Pollo mieste (mokykla Punticella Idro) ir Neapolyje). 1943 m. rugsėjo mėn., Italijos kapituliacijos metu, šalies KOP sąrašuose vis dar buvo 6 skrydžiams tinakami Ro.44, priskirti 2-ąjai ir 2-ąjai eskadrilėms.

Operatoriai redaguoti

  Italija
  • Regia Marina – Italijos karinės jūrų pajėgos
    • 88-oji grupė
      • 161-oji eskadrilė
      • 162-oji eskadrilė
      • 163-oji eskadrilė
      • 166-oji eskadrilė
  • Regia Aeronautica – Italijos karinės oro pajėgos
    • 2-oji atskiroji naikintuvų eskadrilė
    • 3-oji atskiroji naikintuvų eskadrilė

Techniniai duomenys redaguoti

Šaltinis: Green, William. War Planes of the Second World War:Volume Six Floatplanes (1962 leid.). Macdonald.

Bendrosios charakteristikos

  • Įgula: 1
  • Ilgis: 9,72 m
  • Sparno mojis: 11,58 m
  • Aukštis: 3,51 m
  • Sparno plotas: 33,4 m2
  • Sparno apkrova: 66,73 kg/m3[7]
  • Svoris:
    • tuščio: 1674 kg
    • kilimo: 2226 kg
  • Variklis: 520 kW (700 AG) galios Piaggio P.X R

Skrydžio duomenys

  • Greitis:
    • maksimalus: 311 km/h (193 mylios/val., 168 mazgai)
    • kreiserinis: 188 km/h (117 mylios/val., 102 mazgai)
    • smukos: 98 km/h (61 mylia/val., 53 mazgai)[1]
  • Skrydžio:
    • nuotolis: 1200 km (745 mylios, 647 jūrmylės)
    • kovinis spindulys: 480 km
    • trukmė: 2 valandos
    • lubos: 7000 m

Ginkluotė

Šaltiniai redaguoti

  • (IT) Doratti, Giorgiom, INDUSTRIE MECCANICHE AERONAUTICHE MERIDIONALI I. M. A. M. – RO. 44,
  • (EN) Green, William. War Planes of the Second World War:Volume Six Floatplanes (1962 leid.). Macdonald.
  • (CZ) IMAM Ro.44, valka.cz
  • (RU) IMAM Ro.44, Уголок неба.
  • (IT) Tullio Marcon, Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44, Torino, La Bancarella Aeronautica, 1999,
  • (EN) Taylor, Michael J. H. Jane's Encyclopedia of Aviation. Studio Editions. p. 533.

Išnašos redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Tullio Marcon, Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44, p. 55
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 Doratti, Giorgiom, INDUSTRIE MECCANICHE AERONAUTICHE MERIDIONALI I. M. A. M. – RO. 44
  3. ↑ Tullio Marcon, Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44, p. 52
  4. ↑ Tullio Marcon, Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44, p. 44
  5. ↑ 5,0 5,1 IMAM Ro.44, Уголок неба.
  6. ↑ Tullio Marcon, Ali d’Italia 12 – IMAM Ro 43/44, p. 42
  7. ↑ 7,0 7,1 IMAM Ro.44, valka.cz
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=IMAM_Ro.44&oldid=6940789"