Hedamu
Hedamu – slibino pavidalo pabaisa huritų mitologijoje. Hedamu mito vertimas į hetitų kalbą (išlikę tik fragmentai) aptiktas Bohazkalės archyve. Kaip manoma, šis mitas įeina į vadinamąjį Kumarbio ciklą, pasakojantį apie Kumarbio kovą su audros dievu.[1]
Mito pradžia neišlikusi, o toliau pasakojama apie tai, kaip Kumarbis prašo jūrų dievo dukters rankos. Hedamu greičiausiai ir buvęs Kumarbio bei jūrų dievo dukters sūnus. Ši būtybė gyvenusi jūroje ir pasižymėjusi dideliu rajumu – kasdien surydavusi daugybę gyvulių, misdavusi ir žmonėmis. Hedamu aptikusi deivė Ištarė (Šauška) ir pranešusi apie savo atradimą audros dievui. Pastarasis, išgirdęs šią žinią, apsiašarojęs. Po to tekstas nutrūksta. Toliau kalbama apie tai, kaip Šauška ruošiasi susitikimui su Hedamu. Išsimaudžiusi, pasitepusi aliejumi, pasidabinusi papuošalais, ji nusileidusi jūron. Išvydęs deivę, Hedamu užsimanęs ją suryti. Tolesnis tekstas vėl nutrūksta. Likusiame tekste nurodoma, kad Šauška dar kartą nusileidusi jūron. Šįkart ji pasitelkusi kerus ir pavertusi jūros vandenį migdomuoju gėrimu. Deivės kerai paveikę Hedamu ir šis išlipęs iš vandens. Pasakojimo pabaiga neaiški, kadangi tekstai labai fragmentiški, tačiau audros dievui, panašu, pavykę įveikti savo priešininką.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 81–82. ISBN 9781134641024.