Hatra
الحضر‎ / هترا

Hatra ~1988 m.
Hatra
Hatra
Koordinatės 35°35′17″ š. pl. 42°43′06″ r. ilg. / 35.58806°š. pl. 42.71833°r. ilg. / 35.58806; 42.71833
Vieta Irakas, Ninevijos muchafaza
Regionas Mesopotamija, Džazira
Istorija
Pastatytas III a. pr. m. e. (?)
Laikotarpis antika
Tauta arabai, asirai, aramėjai, persai
Valdovai Vorodas, Manu, Elkudas, Našrihabas (128–137 m.), Našru, Volgašas I ir Sanatrukas I (~176 m.), Volgašas II (?), Absdamija (192–201 m.), Sanatrukas II (207–229 m.)
Informacija
Kasinėjimų datos 1987 m.
Vikiteka VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 277

Hatra (arab. الحضر‎ = al-Ḥaḍr, pers. هترا = Hatrā) – senovinis miestas Mesopotamijoje, šiaurės Irake, Džaziroje, 110 km į pietvakarius nuo Mosulo.

Kada miestas įkurtas, nežinoma, galbūt IIIII a. pr. m. e., valdant Selukidams. Hatra suklestėjo Partų valdymo metais (III a.), buvo svarbiu prekybiniu ir religiniu centru. Apie II a. Hatra kartu su Palmyra, Baalbeku, Petra sudarė pusiau autonomiškų arabų kunigaikštysčių juostą. Miestą ne kartą bandė užimti romėnai, bet 116117 m. Hatra atrėmė Trajano, o 198199 m. Septimo Severo antpuolius. 241 m. miestą užėmė ir suniokojo Sasanidų valdovas Šapuras I. Sasanidų valdymo metais Hatra buvo svarbus Arbajistano provincijos miestas. Vėliau Hatra nunyko.

Hatra – geriausiai išsilaikęs Partų miestas. Apskrito plano, buvo apsuptas beveik 2 km ilgio vidine ir išorine sienomis, turėjo virš 160 gynybinių bokštų. Miesto centre buvo šventyklų kompleksas, apsuptas šventoriaus (temeno). Hatroje pynėsi graikų-romėnų, Mesopotamijos, semitų religijos – čia būta šventyklų asirų-akadų Nergalui, graikų Hermiui, sirų-aramėjų Atargatei, arabų Alatei, akadų Šamašui. Taip pat įrašuose rasti paminėti aramėjų dievas Baalšaminas ir deivė Ašurbel.

1985 m. Hatra buvo įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Sadamo Huseino valdymo metais pradėti miesto atstatymo darbai. 1987 m. miestą kasinėjo italų archeologai. 20142017 m. Hatrą buvo užėmę Islamo Valstybės kovotojai – jie sunaikino ar apgadino skulptūras ir bareljefus, apšaudė sienas, bet miestas nukentėjo nedaug, palyginus su kitais Islamo Valstybės nuniokotais objektais.[1]

Šaltiniai redaguoti