Haile Selasie
Haile Selasie | |
---|---|
Etiopijos imperatorius | |
Haile Selasie 1970 m. | |
Saliamonidai | |
Visas vardas | Ras Tafari Makonnen |
Gimė | 1892 m. liepos 23 d. Ejersa Goro, Etiopija |
Mirė | 1975 m. rugpjūčio 27 d. Addis Ababa, Etiopija |
Tėvas | Makonnen Woldemikael Gudessa |
Motina | Weyziro Yeshimebet Ali Abajifar |
Sutuoktinis (-ė) | Menen Asfaw |
Vaikai | Princesė Romanework Princesė Tenagnework Asfaw Wossen Princesė Zenebework Princesė Tsehai Princas Makonnen Princas Sahle Selassie |
Vikiteka | Haile Selasie |
Haile Selasie (gez. ኃይለ፡ ሥላሴ, „Trejybės galia“[1], 1892 m. liepos 23 d. – 1975 m. rugpjūčio 27 d., tikrasis vardas Tafari Makonnen) buvo Etiopijos regentas 1916–1930 m. ir Etiopijos imperatorius 1930–1974 m.
Biografija
redaguotiJis buvo Saliamonidų dinastijos, kuri atsirado XIII a. ir save kildino iš Saliamono ir Šebos karalienės, įpėdinis ir svarbi figūra Etiopijos ir Afrikos istorijoje[2][3].
1936 m. Tautų Sąjungoje Haile Selasie pasmerkė italus, kurie panaudojo cheminį ginklą prieš jo tautiečius[4]. Dėl jo tarptautinių pažiūrų Etiopija tapo Tautų Sąjungos nare, o jo mintys ir darbai multilateralizmo ir bendro saugumo linkme buvo vaisingi ir ilgalaikiai[5]. Numalšintas kilmingųjų (mekwannint) sukilimas ir tai, ką kai kurie laikė nesugebėjimu tinkamai modernizuoti šalį[6], pelnė jam kritikos tarp kai kurių istorikų ir to meto žmonių.[7]
1973 ir 1974 m. Haile Selasie išleido savo autobiografiją „Mano gyvenimas ir Etiopijos raida“, kurioje nagrinėjo klausimus, susijusius su jo valdžios ir pozicijos teisėtumu bei pabėgimu į tremtį 1936 m.[8]
1974 m. rugsėjo 12 d. Haile Selasie buvo nuverstas Dergo, valdžią perėmusios karinės chuntos. 1975 m. rugpjūčio 28 d. valstybės žiniasklaida pranešė apie Haile Selasie mirtį, įvykusią dieną anksčiau dėl komplikacijų po prostatos operacijos. Dažnai manoma, kad buvusį imperatorių nužudė chuntos pirmininkas, o vėliau valstybės vadovas Mengistu Haile Mariam arba užsakydamas jo mirtį, arba atlikdamas tai pats.[9]
Haile Selasie, būdamas Etiopijos ortodoksų krikščionimi, rastafarių, kurių yra 200–800 tūkst.,[10][11] laikomas Jėzaus reinkarnacija. Rastafarių judėjimas prasidėjo apie 1930 m., o Haile Selasie buvo laikomas mesiju, kuris ves afrikiečius taikos, teisingumo ir klestėjimo aukso amžių.[12]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Henry Louis Gates ir Kwame Anthony Appiah Africana: The Encyclopedia of the African and African American Experience. 1999, page 902.
- ↑ Erlich, Haggai. The Cross and the River: Ethiopia, Egypt, and the Nile. 2002, page 192.
- ↑ Murrell, Nathaniel Samuel and Spencer, William David and McFarlane, Adrian Anthony. Chanting Down Babylon: The Rastafari Reader. 1998, page 148.
- ↑ Safire, William. Lend Me Your Ears: Great Speeches in History. 1997, page 297-8.
- ↑ Karsh, Efraim. Neutrality and Small States. 1988, page 112.
- ↑ Meredith, Martin. The Fate of Africa: From the Hopes of Freedom to the Heart of Despair. 2005, page 212-3.
- ↑ Rebellion and Famine in the North under Haile Selassie, Human Rights Watch
- ↑ Charles W. McClellan apžvalga „My Life and Ethiopia’s Progress: Haile Sellassie I, King of Ethiopia“.
- ↑ Paul Henze, 2000, p. 332n
- ↑ Adherents.com: Major religions ranked by size – Rastafarian Archyvuota kopija 2008-06-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Barrett, Leonard E. Sr (1997) The Rastafarians. Boston: Beacon Press.
- ↑ Sullivan, Michael, C. In Search of a Perfect World. 2005, page 86
Garbės titulas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Franklin Roosevelt |
„Time“ Metų žmogus 1935 |
Po to: Wallis Simpson |