Granola – skrudintų avižų dribsnių patiekalas su medumi, cukrumi ar klevų sirupu ir įvairiais priedais (riešutais, sėklomis, džiovintais vaisiais ir uogomis, šokoladu), prieskoniais (cinamonu). Saldūs priedai reikalingi ne tik skoniui suteikti, bet ir tam, kad visi ingredientai tarpusavyje gerai suliptų. Gali būti valgoma kartu su pienu, jogurtu, šviežiais vaisias. Gali būti kepinių, ledų ar desertų pagardas. Skiriasi nuo miuslio, nes pastarasis patiekalas nėra skrudinamas.

Granola su jogurtu
Granolos batonėlis

Tradicinė granola buvo kepama iš pilnagrūdžių kvietinių miltų tešlos. Apkepę trapūs pyragaičiai buvo sutrupinami ir vėl paskrudinami. Pastarieji turėjo būti išmirkyti piene per naktį prieš paruošiant patiekalą.[1][2]

IstorijaKeisti

Ją pradėta gaminti 1863 m.[1] Jungtinėse Amerikos Valstijose, vienoje iš JAV sanatorijų, receptas kurtas James Caleb Jackson. Daktaras norėjo pakeisti riebių, saldžių pusryčių tradicijas. Pats jis buvo vegetaras, o savo pacientams irgi siūlė laikytis ne griežtos vegetariškos dietos. Todėl tokį, jo manymu, sveiką receptą ir sukūrė. Po kelių metų receptą kiek patobulino kitoje sanatorije dirbęs daktaras John Kellogg. Pirminio recepto kūrėjas pareikšė jam ieškinį, todėl jis pakeitė originalų jam suteiktą pavadinimą granula viena raide. 1889 m. J. Kellogg parduodavo 2 tonas granolos per savaitę. Patiekalas tapo pirmuoju pramoniniu būdu gaminamu sausu pusryčiu. Vėliau jis įkūrė „Kellogg's“ verslo imperiją. XX a. 7-ajame dešimetyje prasidėjęs JAV kontrakultūros judėjimas granolos populiarumą atgaivino. Ironiška, bet hipiai tokiu būdu bandė atsisakyti saldžių javinių dribsnių pusrytinių patiekalų. 1972 m. vėl pradėta masiškai gaminti.[1][2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 Greenbaum start, Hilary; Dana Rubenstein (2012-03-23). „Who Made That Granola?“. New York Times. Nuoroda tikrinta 2013-11-14. 
  2. 2,0 2,1 „The Nibble: Granola Girl. Part 1, the History of Granola“. Nuoroda tikrinta 6 April 2020.