Grabijolų pilkapynas
| Grabijolų pilkapynas | |||
|---|---|---|---|
  Grabijolų pilkapynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Vilniaus rajonas | ||
| Seniūnija | Dūkštų seniūnija | ||
| Naudotas | VI a. – XII a. | ||
| Žvalgytas | 1890 | ||
| Tirtas | 1971, 1979, 1987 m. | ||
Grabijolų pilkapynas – du pilkapynai ir pilkapis bei senovės gyvenvietė Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Grabijolų kaimo (Dūkštų seniūnija). Pakeliui yra saugoma Vilkų duobė.
Tyrimai redaguoti
Pirmasis pilkapynas (kultūros paminklo kodas A1243 P) yra Neries slėnyje, 1,7 km į pietvakarius kelio nuo Dūkštos-Kernavė ir 0,7 km ta pačia kryptimi nuo Miežionių k., 0,85 km į rytus nuo Airupės (Irupės) ir Neries santakos, 0,25 km į šiaurę nuo Airupės (Irupės) dešiniojo kranto, Žemaitiškių miške. Išliko 15 pilkapių. Jų sampilai – 6–12 m skersmens ir 0,4-0,8 m aukščio; kai kurių pilkapių sampilai sulėkštėję. 1890 m. pilkapyną kasinėjo A. Jocheris; rado VI a. – VII a. sudegintų mirusiųjų kapų su įkapėmis. 1971 m. žvalgomuosius tyrimus atliko Istorijos instituto, 1979 m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Pilkapių forma ir sampilai būdingi VI a. – XII a.
Antrasis pilkapynas, dar vadinamas Žemaitiškių pilkapynu (kultūros paminklo kodas A1244 P), yra apie 0,35 km į pietryčius nuo pirmojo, 1,2 km į rytus-pietryčius nuo Airupės (Irupės) ir Neries santakos, 0,9 km į pietus-pietvakarius nuo Miežionių k., 0,35 km į pietryčius nuo Grabijolų pilkapyno ir 0,1 km į pietus-pietryčius nuo Airupės (Irupės) kairiojo kranto, Žemaitiškių miško rytiniame pakraštyje. Išliko 14 pilkapių. Jų sampilai 7–8 m skersmens, vieno pilkapio – 16 m, ir nuo 0,5-1,0 iki 1,2-1,6 m aukščio. Kai kurių pilkapių sampilai sulėkštėję, apardyti – iškasta duobių. Daugumos pilkapių pagrindus supa pailgos duobės, kai kuriuose sampiluose yra akmenų vainikų liekanų. Spėjama, 1890 kasinėjo A. Jocheris; rado VI a. – VII a. sudegintų mirusiųjų kapų. 1987 m. žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Antrojo pilkapyno pilkapių forma ir sampilai būdingi I tūkstantmečio viduriui ir jo antrajai pusei. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Apie 0,1 km į rytus nuo antrojo pilkapyno, 1,35 km į rytus nuo Airupės (Irupės) ir Neries santakos, 0,35 km į šiaurę nuo Neries dešiniojo kranto, 0,15 km į pietus-pietryčius nuo Airupės (Irupės) dešiniojo kranto ir 0,1 km į rytus nuo Grabijolų, Žemaitiškių pilkapyno, Žemaitiškių miške, yra apie 7 m skersmens ir 0,6 m aukščio pilkapis, dar vadinamas Žemaitiškių pilkapiu (kultūros paminklo kodas A1245).[1]
Grabijolų senovės gyvenvietė (kultūros paminklo kodas A1795) yra 1,05 km į pietvakarius nuo Grabijolų pilkapyno, 0,8 km į vakarus–pietvakarius nuo Grabijolų-Žemaitiškių pilkapyno, 0,45 km į p. nuo Neries ir Airupės (Irupės) santakos ir 0,25 km į pietvakarius nuo Airupės kairiojo kranto, į pietus–pietvakarius nuo antrojo Grabijolų-Žemaitiškių pilkapyno, Neries dešiniajame krante.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jonas Balčiūnas. Grabijolų pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 36 psl.