Gotfrydas Ernestas Grodekas

Gotfrydas Ernestas Grodekas
lenk. Godfryd Ernest Groddeck
Gotfrydas Ernestas Grodekas (Mykolo Podolinskio vario raižinys, 1821 m. pagal Jono Rustemo piešinį.)[1]
Gimė 1762 m. lapkričio 17 d.
Gdanskas, Abiejų Tautų Respublika
Mirė 1825 m. balandžio 11 d. (62 metai)
Kijevas
Sutuoktinis (-ė) Joana d’Edling
Alma mater Getingeno universitetas

Gotfrydas Ernestas Grodekas (lenk. Godfryd Ernest Groddeck, vok. Gottfried Ernst Groddeck, 1762 m. lapkričio 17 d. Gdanskas, Abiejų Tautų Respublika – 1825 m. balandžio 11 d. Kijevas) – Vilniaus universiteto profesorius, filologas, klasikinės filologijos Lietuvoje kūrėjas, ilgametis Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius.

Ankstyvieji gyvenimo metai ir studijos redaguoti

Gotfrydas Ernestas Grodekas gimė 1762 m. lapkričio 17 d. graikų kalbos profesoriaus, dėsčiusio Gdansko gimnazijoje, Benjamino Grodeko ir Beatos Konstancijos Ehlert šeimoje. Ūgtelėjęs berniukas baigė Gdansko gimnaziją.

Nuo 1782 m. Gotrydas Ernestas Grodekas studijavo klasikinę filologiją Getingeno universitete, kurią baigė 1786 m. Paskaitas jam skaitė Christianas Gottlobas Heyne, žymus vokiečių filologas ir istorikas.[2] 1786 m. Gotrydas Ernestas Grodekas apsigynė daktaro disertaciją ir tapo mokslininku. Baigęs Getingeno universitetą, parėmus vokiečių filosofui, teologui, literatūros bei istorijos tyrinėtojui Johanui Gotfrydui Herderiui kažkiek laiko dirbo Pulavų bibliotekoje. 1787–1793 m. buvo Adomo Kazimiero Čartoriskio sūnų Adomo ir Konstantino mokytoju, taip pat dirbo ir kunigaikščio Čartoriskio bibliotekininku. 1793–1796 m. mokė Henriką Liudviką Liubomirskį.

Veikla Vilniaus universitete redaguoti

Nuo 1804 m. Gotrydas Ernestas Grodekas ėmė dirbti Vilniaus universiteto klasikinės filologijos katedroje graikų kalbos ir literatūros profesoriumi. Dėstė senąją graikų kalbą, lotynų kalbą ir antikinės literatūros kursą. Vilniaus universitete įkūrė naują studijų formą - seminarą. Studentai naudojosi jo lotyniškai parašytu vadovėliu „Graikų literatūros istorijos pagrindai".[3]

Tuo pačiu metu Grodekas ėmė vadovauti Vilniaus universiteto bibliotekai. Jo dėka biblioteka tapo prieinamesnė skaitytojams. Nuo 1815 m. knygas ėmė išduoti į namus universiteto darbuotojams, studentams, Vilniaus gimnazijos darbuotojams. Biblioteka buvo perkelta į universiteto mažąją salę, kurioje buvo įrengta 90 skaitytojų vietų. Grodeko iniciatyva buvo sudaryti bibliotekos abėcėlinis ir sisteminis katalogai.

Nuo 1806 m. buvo „Gazeta literacka Wilenska” redaktorius.[4] Aktyviai dalyvavo Vilniaus masonų ložės veikloje.

Pas Gotrydą Ernestą Grodeką mokėsi: Adomas Mickevičius, Simonas Daukantas, Tomas Zanas, Jonas Čečiotas. Jo studentais taip pat buvo Joachimas Lelevelis, Leonas Borovskis, Stanislovas Čerskis, Liudvikas Sobolevskis, Kristijonas Lechas Šyrma, Zigmuntas Bartoševičius („Tygodnika Wilenskiego” redaktorius), ir kt.

Kūryba redaguoti

Daugybės publikacijų ir knygų autorius, iš kurių paminėtinos: „Antiquitatum Romanarum doctrina in usum lectionum academicarum adumbrata”, Wilno 1811; „Ad Somnium Scipionis monita”, Wilno 1814; „Historiae Graccorum litterarie”, 1811, kurios padėjo pamatus klasikinei filologijai ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.[5] Rašė vokiečių, lenkų ir lotynų kalbomis.

Šaltiniai redaguoti

  1. Jonas Kubilius (redakcinės kolegijos pirmininkas). Vilniaus universitetas dailėje. Vilnius: Vaga, 1986, p. 134.
  2. Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 145
  3. Arnoldas Piročkinas. Devyneri Adomo Mickevičiaus metai. Vilnius: Vaga, 1995, p. 34. ISBN 5-415-00355-X.
  4. A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
  5. Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 145–146

Literatūra redaguoti

  • Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.
  • VU bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejaus vedėjas Rimantas Šalna. Adomo Mickevičiaus pirmoji pažintis su Vilniumi/ skelbta „Lietuvos aidas“. [1]
  • Tomas Venclova. Vilniaus vardai/ R.Paknio leidykla, 2017.
  • Adomas Mickevičius Vilniaus universitete/ skelbta interneto svetainėje „Bernardinai.lt“/ 2010. [2]
  • Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje (1818–1825)/ iš lenkų k. vertė R. Griškaitė, eil. tekstus vertė R. Koženiauskienė. Vilnius : Mintis, 1994.
  • Биографическая библиотека Ф. Павленкова: Жизнь замечательных людей: В 3 т. Т.3, Maskva, Alma- Press, 2001.