Gintautas Bužinskas
| Gintautas Bužinskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1960 m. kovo 22 d. Kaltanėnuose, Švenčionių raj. |
| Sutuoktinis (-ė) | Zita |
| Vaikai | Simonas, Benas, Adomas, Pijus |
| Veikla | teisininkas, pedagogas, buvęs LR teisingumo ministras |
| Partija | Lietuvos socialdemokratų partija |
| Alma mater | |
Gintautas Bužinskas (g. 1960 m. kovo 22 d. Kaltanėnuose, Švenčionių raj.) – teisininkas, Utenos kolegijos profesorius, buvęs Lietuvos teisingumo ministras.
Biografija
redaguoti1978 m. baigė Vilniaus 31-ąją vidurinę mokyklą. 1983 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1984 m. įstojo į Maskvos M. Lomonosovo universiteto Teisės fakulteto aspirantūrą ir 1988 m. apgynė disertaciją „Civiliniai procesiniai terminai“.
Nuo 1989 iki 1990 m. stažavosi Heidelbergo universiteto Teisės fakultete (Vokietija). Nuo 1992 m. liepos mėn. iki rugpjūčio mėn. stažavosi Londono „Norton Rose“ advokatų firmoje (Jungtinė Karalystė). 1993 m. vasario – birželio mėn. kaip programos „Jaunieji Vidurio ir Rytų Europos šalių diplomatai“ baigė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinės akademijos kursą.
Nuo 1983 iki 1984 m. VU Teisės fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso teisės katedros asistentas, nuo 1988 iki 1989 m. VU TF Civilinės teisės ir civilinio proceso teisės katedros vyr. asistentas, nuo 1990 iki 1993 m. LR užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių organizacijų skyriaus vedėjas, pasikeitus ministerijos vadovybei nutraukė diplomatinę karjerą[1].
Nuo 1993 iki 1994 m. užsienio kapitalo įmonės UAB „Natufarm“ direktorius. Nuo 1994 m. VU Teisės fakulteto Darbo teisės katedros vyr. asistentas, nuo 1995 m. VU docentas; nuo 1997 iki 2004 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas.
2004 m. Seimo narys, išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą[2]. 2004–2006 m. Tryliktosios vyriausybės teisingumo ministras, nuo 2006 m. VU Teisės fakulteto dėstytojas, nuo 2008 m. kovo 18 d. iki 2013 m. Utenos kolegijos direktorius 5 metų kadencijai[3].
Nuo 2013 m. Utenos kolegijos direktorius 5 metų kadencijai (iki 2018). Nuo 2011 - Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto Teisės katedros profesorius, nuo 2021 m. - docentas.
2016 m. rugsėjo 29 d. išrinktas Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentu.
Vadovėlio "Civilinis procesas (schemų rinkinys)" (1990), mokymo priemonės "Darbo teisė" (2000), monografijos "Teismingumas tarptautiniame civiliniame procese" (2007), vadovėlio "Darbo teisė" (2008) bendraautoris, monografijos "Darbo ginčai: teorija ir praktika" autorius (2010), knygos ,,Utenos kolegija. Laikmečio žingsniai" (2014) bendraautoris. Paskelbė daugiau nei 25 mokslinius straipsnius Lietuvoje ir užsienyje.
Vedęs. Žmona Zita, Vilniaus gimdymo namų akušerė[4]. Sūnūs Simonas (g. 1984 m.), Benas (g. 1998 m.), Adomas (g. 2001 m.)[5], Pijus (g. 2011 m.)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ VRK informacija Archyvuota kopija 2008-06-06 iš Wayback Machine projekto. 2004 m. Seimo rinkimai
- ↑ Gintauto Bužinsko tinklalapis Seime
- ↑ Gintautas Bužinskas (Direktoriaus pristatymas; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 24.1-09-P1-296 „Dėl Gintauto Bužinsko patvirtinimo Utenos kolegijos direktoriumi“; Utenos kolegija)
- ↑ Bužinskų šeimos spindulys Archyvuota kopija 2008-03-25 iš Wayback Machine projekto. (Sigita Purytė, „Lietuvos žinios“, 2008-03-22)
- ↑ Šypsenomis nuspalvinta ministro buitis[neveikianti nuoroda] (Aušra Vileikienė, lrytas.lt, 2006-05-05 05:02)
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Vytautas Markevičius |
Lietuvos teisingumo ministras 2004–2006 m. |
Po to: Petras Baguška |