Geltonžiedis barkūnas

Geltonžiedis barkūnas (Melilotus officinalis) – pupinių (Fabaceae) šeimos, barkūnų (Melilotus) genties augalų rūšis.

Augalas dvimetis, kvapus. Pagrindinė šaknis ilga, šakota. Ant šaknų gausu gumbelių. Žiedynai − pailgos, tankios pavienės kekės lapų pažastyse. Žiedai maži, geltoni, nulinkę, trumpakočiai, pažiedės mažos, yliškos. Taurelė trumpo, įžambiai nukirsto vamzdelio pavidalo, su 5 mažais danteliais. Vainikėlio burė ir irklai ilgesni už laivelį. Kuokeliai labai trumpi. Vainikėlis žiedui nužydėjus greit nukrinta. Vaisius − maža, vienasėklė, su trumpu koteliu, nusvirusi, skersai raukšlėta, pilkai rusva ankštis. Sėklos gelsvos, rusvos, kartais taškuotos. Stiebas status arba kylantis, šakotas. Lapai trilapiai; prielapiai siauri, smailūs, priaugę prie lapkočio. Lapų lapeliai kiaušiniški arba lacentiški, dantytais kraštais, visi su koteliais; viduriniojo lapelio kotelis ilgesnis negu šoninių.

Auga dobilienose, pakelėse, palaukėse, dykvietėse, sausuose, kalkinguose dirvožemiuose. Žydi iki rugsėjo pabaigos.

Žiedai išskiria daug nektaro, lankomi bičių ir kitų vabzdžių. Vaisius išnešioja vėjas. Gyvuliai ėda tik jauną žolę. Kartais sėjamas kaip sideralinė kultūra. Nuo senų laikų žinoma vaistažolė. Džiovinta žolė (turi kumarino) atbaido kandis, todėl jos galima dėti tarp drabužių. Tinka muilui, įvairiems kosmetikos gaminiams, taip pat tabakui aromatizuoti.

Geltonžiedžio barkūno žiedai

Vaistinės augalo savybės

Vaistinė žaliava – apie 30 cm žydinčios augalų viršūnės. Liaudies medicinoje vartojamas užpilams, pavilgams, vonioms.

Geriamas, kai yra padidintas organizmo jautrumas, kankina nemiga, sergant podagra, reumatu. Taip pat vartojamas gydant šunvotes, sumušimus. Gydomas tromboflebitas ir trombozė, nes turi daug dikumazolo, kuris mažina kraujo krešėjimą.

Literatūra

• Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 50 psl.