Gegutės uosis
55°28′48″š. pl. 25°03′22″r. ilg. / 55.479907°š. pl. 25.056178°r. ilg.
Gegutės uosis – Anykščių rajono savivaldybėje saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, išskirtinio amžiaus medis Anykščių regioniniame parke. Nuvirtęs uosis stūksojo tankiame miške išgraužtoje upokšnio vagoje, 300 m į pietus nuo Puntuko akmens, 100 m į rytus nuo kelio 1245 Gražumynas–Puntuko akmuo . Vietoje pastatytas informacinis stendas, bet kelyje nuorodomis nepažymėtas.
Paskelbtas saugomu 2003 m. spalio 30 d.
Anykščių rajono valdžia 2014 m. rudenį konstatavo faktą – Gegutės uosis supuvęs ir nugriuvęs.[1]
Legenda
redaguotiPrivačiame miško sklype augusio medžio pavadinimas susijęs su legenda:[2]
- „Piemenaitė ganė avis. Vakare pamatė, kad vieną ėriuką praganė. Ponas labai supyko ir išvijo piemenaitę ieškoti praganyto ėriuko. Praganei, – tai iš kur nori eik ir atrask. Piemenaitė ieškojo ieškojo, bet niekur nerado. Apvaikščiojo visas upelio pakrantes, mišką išvaikščiojo – niekur nerado. Jau naktis, tamsu. Namo bijo eiti. Atsigulė po uosiu ir pradėjo verkti, kad niekur ėriuko nėra. Ji taip gailiai verkė, kad tam uosyje tupėjusi gegutė prabilo žmogaus balsu. Gegutė nuramino mergaitę. Liepė gultis pasakiusi, kad avinėlis niekur nedings, ryte tikrai atsiras. Ką jai beliko daryti. Piemenaitė užmigo po uosiu. Ryte atsibudo ir tikrai pamatė šalia jos gulintį ėriuką. Ir nuo to tas uosis taip vadinasi“.
Duomenys
redaguoti- Medžio rūšis: paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.)
- Aukštis: 22 m
- Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje: 3,18 m
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Rajono valdžia konstatavo - Gegutės uosis supuvo
- ↑ Gregutės uosio legenda Archyvuota kopija 2014-11-18 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
redaguoti- Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- Anykščių rajono saugomi gamtos paveldo objektai Archyvuota kopija 2014-08-08 iš Wayback Machine projekto.